AMBICINGAS PROJEKTAS
„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” yra ambicingiausias projektas šiuolaikinio miesto istorijoje”, – skelbiama Vilniaus savivaldybės tinklalapyje. Šventa teisybė: jau ko nestinga aplink šį projektą, tai nestinga: nei ambicijų, nei anekdotinių situacijų.
Dar metų pradžioje Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė viešai drabstėsi kaltinimais, kad Vilnius per daug nerangiai ruošiasi Europą priblokšti mūsų kultūra. Pagaliau abi institucijos susitarė, jog kultūrai garsinti skirs maždaug po 34 milijonus litų ir bendromis jėgomis ėmė steigti viešąją įstaigą „Vilnius – Europos kultūros sostinė”. Aistros nurimo.
KLERKUS APLENKĖ
Kol abi įstaigos derėjosi, kol Vyriausybė sprendė projekto finansavimo reikalus, praėjo trys ar keturi mėnesiai. O per tą laiką sostinėje buvo įregistruotas įstaigos pavadinimas – „Vilnius – Europos kultūros sostinė”. Įstaigos adresas nurodytas Lazdynuose, penkių aukštų gyvenamajame daugiabutyje. Galėtų reprezentuoti Lietuvą nė kiek ne blogiau nei valdiškos įstaigos – tiesiai iš vilnietiško buto. Įdomiausias faktas yra tai, kad pavadinimą registravo ne kas kitas, o buvęs grupės „Naktinės personos” narys A.Vėberis.
Apie tai, jog viešąją įstaigą tokiu pavadinimu jau kažkas steigia, savivaldybės klerkai sužinojo tik tada, kai įteikė visus savo popierius Vy-riausybės kanceliarijai. Ten darbuotojams užteko žvilgtelėti į Valstybinio patentų biuro duomenų bazę, ir viskas paaiškėjo.
PAKEITĖ PAVADINIMĄ
Vilniaus savivaldybės tarybai praėjusią savaitę teko keisti steigiamos įstaigos pavadinimą – „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009”. Vakar, kaip L.T. sakė direktorė Giedrė Kabašinskienė, visi registravimo formalumai pagaliau buvo sutvarkyti. Įstaiga tapo legali, galės kibti į darbą ir visaip garsinti Vilniaus ir Lietuvos vardą Europoje. Direktorės teigimu, dokumentų įforminimas iš naujo materialiai nieko nekainavo, tačiau laiko buvo prarasta.
SIŪLĖ PIRKTI
G.Kabašinskienė sakė kol kas negirdėjusi, kad konkuruojanti įmonė būtų pradėjusi kokią veiklą.
„Mums ta įmonė neįdomi, – kiek pakeltu balsu aiškino L.T. Vilniaus savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vadovas Vytautas Toleikis. – Visokie „lžedimitrijai” mūsų nedomina”.
Tik Vilniaus meras Artūras Zuokas išklojo viską, kaip buvo. „Taip, mums siūlė pirkti tos įmonės pavadinimą. Toli gražu ne už kelis šimtus. Kai pasakė sumą, supratome, kad bus paprasčiau pavadinimą šiek tiek pakeisti ir iš naujo Taryboje patvirtinti”. Be to, mero teigimu, nors pavadinimas ir patentuotas, konkuruojančios įmonės vis tiek niekas negalės įsteigti, nes be Tarybos leidimo Vilniaus vardo jokiame pavadi-nime vartoti negalima.
Tuo tarpu pats A.Vėberis susidariusią situaciją mėgino aiškinti taip: „Įvyko nesusipratimas, ir be jokių piktų kėslų. Pavadinčiau tai kazusu. Tikrai nenoriu nei kažkam pakenkti, nei su kažkuo konfliktuoti, nei stoti skersai kelio”.