Naujoji salė – posėdžiams, senoji – šventėms
Seimo rūmai pagal architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektą buvo pastatyti 1982 metais. Žinomi architektai šiuo projektu siekė savaip demokratizuoti valdžios instituciją – stačiakampio formos pastatas įrengtas su vidiniu kiemeliu, kuris tarsi įtraukia statinio tūrį į aplinką. Per beveik ketvirtį amžiaus rūmai kapitaliai nebuvo remontuoti, nesulaukė kokių nors didesnių pertvarkų. Tačiau laiko pokyčiai daro savo.
Seimo nariai jau kelerius metus skundėsi prastu posėdžių salės vėdinimu ir ypač – natūralios šviesos stygiumi, tikino dėl tokios aplinkos jaučiantys nuolatinį nuovargį. Tačiau buvo įsitikinta, kad rekonstruoti senosios salės neverta, nes darbai kainuotų daugiau nei naujosios salės statyba. Šiuo metu remontuojama senoji, ir tuo pat metu stiebiasi naujosios salės konstrukcijos.
Naujoji posėdžių salė bus skirta kasdieniam parlamentarų darbui, o senoji liks reprezentacinėms reikmėms. Senoji plenarinių posėdžių salė – valstybės ir kultūros paveldo objektas, nes joje buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė ir patvirtinta Konstitucija. Čia atliekamas tik būtinas remontas, bet ji nestovės tuščia ir pamiršta. „Mums trūko patalpų, kur galėtume priiminėti svečius, rengti švenčių minėjimus“, – tikino Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktorius Antanas Dimaitis.
Prieš projektuojant naująją Seimo plenarinių posėdžių salę darbo grupė su architektais aplankė keletą Europos parlamentų. „Europoje ieškojome įdomių ir naujausių techninių bei inžinerinių sprendimų – juos stengsimės pritaikyti naujojoje Seimo salėje“, – pasakojo A. Dimaitis.
„Lankėmės Škotijos, Suomijos parlamentuose, Vokietijos senajame Bundestage, taip pat rekonstruotame Lenkijos Seime. Didžiausią įspūdį paliko Edinburge esantis naujasis Škotijos parlamentas. Ten yra visko, ko tik gali prireikti parlamentarui.
Tačiau man jis šiek tiek priminė chaotišką statinį, tad stengėmės viską daryti šiek tiek paprasčiau. Suomijos parlamente nusižiūrėjome mažąjį ministrų kabinetą. Tačiau suomiai neturi prezidento darbo kabineto – sako, kad jiems to nereikia. Vis dėlto Lietuvos valdžia reikalavo, kad prezidentas turėtų savo darbo vietą“, – įspūdžiais dalijosi naujosios salės projekto architektas A. Nasvytis.
Naujoje salėje – gausybė šviesos
Naujoji salė ypač dosniai žarstys šviesą. Jos gausa bus didelis kontrastas senosios salės niūriai prietemai. A. Nasvytis pasakojo, kad salėje bus trys beveik vien iš stiklo pagamintos sienos. Bus dedami dvigubi stiklai, o tarp jų ketinama želdinti augalus. Tarpas tarp stiklų taip pat padės išlaikyti šilumą patalpoje.
Amfiteatre sėdės visi parlamentarai. Projekto autoriai pasistengė, kad kaip senojoje salėje jiems nepritrūktų vietos ir nė vienas neliktų anapus durų. Virš tribūnos, iš kurios bus skaitomi pranešimai, kabės peršviečiamas Lietuvos valstybės herbas. Parlamentarai dirbs veidais atsisukę į Neries upę. Naujojoje salėje bus sumontuotos grindys, kurios žiemą skleis šilumą, o vasarą – vėdins patalpas. Taip bus išspręsta senojoje salėje lyg rakštis kamavusi šilumos ir vėdinimo problema.
A. Nasvytis sakė, kad vėliau planuojama sujungti visus trejus rūmus ratu. Taip būtų paprasčiau bendrauti visoms Seimo tarnyboms, nes nereikėtų išeiti į lauką norint patekti į kitus rūmus. Tai būtų paskutinis darbų etapas parlamente. Architektas pastebėjo, kad ateityje tikimasi įrengti komitetų ir komisijų posėdžiams skirtą korpusą.
Atlikus visus darbus, šalia Seimo liks didelis žemės plotas, kurio paskirtis dar nežinoma. A. Nasvytis vylėsi, kad jis bus naudojamas visuomenės reikmėms. Svarstoma, kad pardavus šiaurės pusėje esantį sklypą būtų galima kompensuoti naujosios salės statybų išlaidas, tačiau Seimas tokio varianto kol kas nenagrinėja.
Rūmai ir griaunami, ir remontuojami
Antruosiuose rūmuose ne tik atliekami remonto darbai, bet ir ruošiamasi griauti dalį pastato. Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento vyresnysis specialistas Antanas Dominas sakė, kad griauti būtina, nes naujoji salė bus sujungta su antraisiais rūmais. Nugriovus dalį pastato, nebeliks spaudos konferencijų salės ir įėjimo.
Projekte numatyta, kad virš vienos antrųjų rūmų dalies bus pristatytas dar vienas aukštas, o prie kitos dalies – du aukštai. Taip atsiras patalpų darbuotojams, kurie neteks kabinetų nugriovus dalį pastato.
„YIT Kausta“ generalinis direktorius Antanas Butkus tikino, kad šios statybos jų kompanijai – sudėtingos. „Šios statybos – gyvos, nes objekte dirba žmonės.
Darbininkams tenka derintis ir prie Seimo darbuotojų – ne tik atlikti statybos darbus“, – sakė A. Butkus. Statytojų laukia dar vienas iššūkis – teks keisti šiluminės trasos liniją. „YIT Kausta“ vadovas sakė, kad tai būtina padaryti, nes be šilumos ir karšto vandens gali likti keli A. Goštauto gatvėje stovintys namai.
Kieme įsikūrė vagonėlių miestelis
Seime įsiūžavus statybų šurmuliui, jo kieme nusidriekė vagonėlių miestelis. Čia laikiną prieglobstį gavo savo darbo vietų dėl remonto netekę Seimo valdininkai. Tikimasi, kad baigus vieną antrųjų rūmų remonto darbų etapą į kabinetus darbuotojai galės grįžti palaipsniui. „Stengsimės kuo greičiau sugrąžinti žmonėms darbo vietas, nors sąlygos vagonėliuose – tokios pat, kaip ir buvusiuose kabinetuose“, – pasakojo A. Dimaitis.
Kuo greičiau suremontuoti kabinetus verčia ir vagonėlių nuoma. Todėl Seimo kanceliarija ragina statytojus kuo greičiau baigti remonto darbus, nes vieno vagonėlio nuomos kaina yra 505 litai per mėnesį. Vagonėlių išnuomota 20, tad per mėnesį mokesčių mokėtojams jie kainuoja 10 100 litų. Pasak Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus A. Dimaičio, tai pats pigiausias būdas įkurdinti laikinai darbo vietų netekusius valdininkus.
Teismai statybos nestabdo
Remontas ir rekonstrukcija Seime vyksta sparčiais tempais. „YIT Kausta“ visomis išgalėmis kibo į darbus, nes dėl teismų jų pradžia buvo atidėta keliems mėnesiams. Darbus pristabdė „Vėtrūnos“ ir „Nemenčinės statybos“ kompanijų konsorciumas, pasiskundęs teismui, kad konkursą remontuoti ir rekonstruoti Seimą laimėjo „YIT Kausta“, pasiūliusi ne mažesnę, bet didesnę kainą. Administracinis teismas panaikino ankstesnio teismo nutartį, kuria buvo sustabdyti remonto ir statybos darbai, todėl „YIT Kausta“ galėjo pradėti dirbti.
„Mažiausia kaina dar negarantuoja sėkmės. Nors „Vėtrūna“ ir „Nemenčinės statyba“ tikino atliksiančios darbus už mažiausią kainą, mums jų siūlymas neatitiko tikrovės“, – teigė Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktorius A. Dimaitis. Valdininko manymu, kai kurių statybos medžiagų kainos buvo nurodytos du kartus mažesnės, nei jos iš tikrųjų yra. „Puikiai prisimename, kaip dėl nekokybiškų medžiagų ir per statytojų aplaidumą žmonėms ant galvų griuvo pastatai Lenkijoje ir Rusijoje“, – aiškino A. Dimaitis.
Departamento direktorius tikisi, kad teismas pasibaigs taikos sutarties pasirašymu tarp konfliktuojančių pusių. Seimo kanceliarija „Vėtrūnos“ ir „Nemenčinės statybos“ kompanijų konsorciumui pateikė 13 lapų pastabų. Į jas, pasak A. Dimaičio, nebuvo sureaguota, todėl konkurso nugalėtoja buvo paskelbta „YIT Kausta“.
Pralaimėjusios konkursą „Vėtrūnos“ generalinis direktorius Juozas Valužis atsisakė komentuoti situaciją, nes jam būsimas teismo sprendimas jau yra aiškus. „Nėra reikalo gręžiotis atgal“, – tvirtino J. Valužis, nebesitikintis konsorciumui palankios nutarties.
„YIT Kausta“ generalinis direktorius A. Butkus tvirtino, kad bendrovei teismai visiškai nerūpi, nes teisiasi Seimo kanceliarija ir konkursą pralaimėjusios bendrovės. A. Butkus sakė, kad nebūtų jokios tragedijos, jei darbus reikėtų perleisti kitam statytojui, nes sutartyje numatyta atsiskaityti už atliktus darbus.