„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Rytis Juozapavičius siūlo tyrimo rezultatus, pagal kuriuos mūsų šalis buvo nustumta į patį dugną, vertinti atsargiai. Mat apklaustieji galėjo rinktis tik iš dviejų visiškai priešingų atsakymų, be to, neatsižvelgta į kultūrinius skirtumus, kurie lemia ir kitokį požiūrį į korupciją.
Korupcija mažina gyventojų pasitikėjimą valdžia ir savimi
Kaip teigiama „Gallup“ atlikto tyrimo ataskaitoje, 101 valstybės gyventojai buvo prašomi atsakyti į du klausimus: ar, jų manymu, korupcija labai paplitusi jų šalių vyriausybinėse organizacijose ir versle. Pagal “Gallup” naudotą metodiką, kuo daugiau balų surinko šalis, tuo labiau gyventojai įsitikinę, kad korupcija jų šalyje yra paplitusi.
Pirmą vietą užėmė Suomija (12 balų), galinti būti „šalies, kurios gyventojai pasitiki pagrindinėmis institucijomis, pavyzdžiu“. Paskutinė tarp 101 valstybės liko „buvusi Sovietų Sąjungos respublika Lietuva“ (94).
Po Suomijos rikiuojasi Danija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Saudo Arabija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Šveicarija, Australija, Švedija. 14-oje vietoje atsidūrė Vietnamas, 18-oje – Uzbekistanas, aplenkęs vienu laipteliu žemiau esančias JAV, 26-ąją vietą su Jordanija ir Prancūzija dalijasi Baltarusija. 29-asis – Iranas, 33-ioji – Gruzija, 34-asis – Afganistanas.
Estija kartu su Ispanija ir Dominika užėmė 37-ąją, Latvija kartu su Moldova, Ekvadoru, Panama ir Slovakija – 88-ąją vietas. 90 ir daugiau balų gavo Marokas, Rumunija, Rusija, Ukraina, Kamerūnas, Tailandas, Libanas, Lenkija ir Lietuva.
Anot tyrėjų, dauguma šalių iš pirmojo dešimtuko gyventojų (55 proc.) teigia pasitikintys valdžia, o aštuoni iš dešimties įsitikinę, kad sunkiai dirbdami žmonės gali daug pasiekti. Tuo metu valstybėse, atsidūrusiose sąrašo apačioje, valdžia pasitiki tik trečdalis apklaustųjų ir tik šeši iš dešimties sutinka, kad darbas gali padėti prasimušti.
Tyrėjai pastebėjo ir akivaizdų ryšį tarp korupcijos bei asmeninės laisvės. Sąrašą pradedančiose valstybėse laisvi daryti, ką norintys, jaučiasi 92 proc. apklaustųjų, o galimai korumpuočiausiose taip mano tik 65 proc.
Kaip pažymima ataskaitoje, korupcija yra viena iš kliūčių, trukdanti siekti stabilumo ir augimo neturtingose šalyse. Bet dar svarbiau esą yra tai, kad korupcija susilpnina žmonių tikėjimą valstybės valdžia, norą dirbti, imtis verslo ir pilietinių iniciatyvų.
Anot „Gallup“, tyrimo rezultatai buvo lyginami su dviem kitais gerai žinomais – „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso ir Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indekso – tyrimais. Pirmajame klausiama verslo lyderių ir įvairių ekspertų, antrajame – 11 tūkst. vadovų iš 125 šalių nuomonės.
Kiekvienu atveju atitikimas esą siekė 0,7 ar dar daugiau. Šio ir korupcijos suvokimo indekso tyrimo pirmuosiuose dešimtukuose atsidūrė beveik tos pačios šalys.
Tačiau „Gallup“ tyrimas esą buvo nuoseklesnis, nes renkant duomenis buvo naudojami identiški metodologiniai standartai, o apklausos buvo atliekamos taip, kad atspindėtų visų gyventojų, ne tik miestiečių ar kitų socialinių grupių nuomonę. Kiekvienoje šalyje pernai ir šiemet buvo apklausta po maždaug 1 tūkst. žmonių.
Pagal korupcijos suvokimą esame viduryje
Prieš kelias savaites „Transparency International“ Lietuvos skyrius paskelbė naujausius korupcijos suvokimo indekso tyrimo duomenis. Remiantis jais, šis indeksas Lietuvoje, kaip ir pernai, siekia 4,8 balo. Valstybė, neperkopianti 5 balų, laikoma nesugebančia pažaboti korupcijos lygio ir nedarančia progreso. Tačiau mūsų šalis atsidūrė gerokai aukštesnėje vietoje nei rodo „Gallup“ tyrimas.
163 tyrime dalyvavusių pasaulio šalių sąraše Lietuva su Čekija ir Kuveitu dalijasi 46-ą vietą. Pagal korupcijos indeksą Lietuva lenkia tik keturias Europos Sąjungos valstybes – Latviją, Slovakiją (4,8), Graikiją (4,4) ir Lenkiją (3,7).
Tuo metu kitų Baltijos šalių korupcijos suvokimo indeksas gerėja – Latvijoje jis siekia 4,7 balo, Estijoje – 6,7. Skaidriausios pasaulyje – Suomija, Islandija, Naujoji Zelandija (9,6 balo), Danija (9,5) ir Singapūras ( 9,4).
Anot „Transparency International“ ekspertų, kad skurdžiausios valstybės išsidėsto apatinėje lentelės pusėje, o Šiaurės šalys tradiciškai turi geriausius įvertinimus.
Korupcijos suvokimo indeksas išrikiuoja šalis pagal suvokimą, kiek korupcija yra paplitusi tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų. Indeksas išvedamas remiantis nepriklausomų ir garbingų institucijų atliktomis ekspertų ir verslininkų apklausomis. Nulinis įvertinimas reiškia labai aukštą korupcijos lygį, 10 – kad šalis yra skaidri.
R. Juozapavičius rezultatus siūlo vertinti kritiškai
„Pagaliau prisižaidėme su korupcija. Tai, kad atsidūrėme dugne, rodo labai sėkmingą korupcijos temos eksploatavimą pas mus. Be to, suveikė ir saviplakos sindromas, itin būdingas lietuviams“, - DELFI sakė R. Juozapavičius. Tačiau jis pridūrė manąs, kad toks prastas rezultatas gali Lietuvai išeiti ir į naudą.
Anot TILS vadovo, visus korupcijos lygio tyrimų rezultatus būtina pateikti su tam tikrais paaiškinimais, priešingu atveju rezultatai kartais gali priblokšti.
Kaip pabrėžė pašnekovas, „Gallup“ tyrime gyventojams buvo užduodami du labai kategoriški klausimai su atsakymais „taip“ ir „ne“ be jokių skalių. Tuo tarpu korupcijos suvokimo indekso tyrimas remiasi kitaip tyrimais, o pats indeksas paskaičiuojamas išvedus vidurkį.
„Tiek gyventojai, tiek įmonių vadovai, vertindami korupcijos lygį, pas mus daugiausia remiasi televizija. Tai yra populiarių laidų, nuolat kalbančių apie korupciją, įtaka. O Uzbekistane, pavyzdžiui, televizija rodo ką kita. Todėl ten gyventojams atrodo, kad korupcijos nėra. Be to, Afganistane, Irane, Uzbekistane priimti giminaičius į darbą yra visai normalu, taigi ir korupcija vertinama visai kitaip“, - kalbėjo R. Juozapavičius.
