Anot jo, verčia susimąstyti tai, kad atlikus tyrimą 16 proc. apklaustųjų, pervedusių 2 proc. savo Pajamų mokesčio labdarai, sakė, kad tai darė ne savarankiškai, o verčiami darbdavio, sutuoktinio ar kitų asmenų.
„Aš daryčiau prielaidą, kad apie 16 proc. balsavusių asmenų tai darytų nesavarankiškai. Ir patikrinti, ar jiems buvo daromas spaudimas, ar ne, negavus skundo, būtų labai sudėtinga“, – sakė jis.
„Aš tik galiu įsivaizduoti tokią situaciją, kai kokia nors agrofirma remia tam tikrą kandidatą ir nurodo darbuotojams tam tikrą dieną prisistatyti su visomis savo banko kortelėmis ir balsuoti darbovietėje pagal vieningą komandą. Iš to, kas vyksta Lietuvoje, aš daryčiau prielaidą, kad daug skundų nesulauktume“, – pridūrė D. Žalimas.
Be to, anot jo, balsuojant internetu išlieka galimybė, kad būtų galima atsekti, už ką asmuo balsavo. Jo manymu, pats prieinamiausias rinkimų slaptumo užtikrinimas – balsuojant įprastiniu būdu.
Demokratinės politikos instituto (DPI) prezidentas dr. Mantas Adomėnas, pristatydamas instituto atliktą studiją, rekomendavo susilaikyti nuo elektroninio balsavimo koncepcijos įgyvendinimo, o plėtoti elektroninės valdžios ir elektroninės Vyriausybės įgyvendinimą.
DPI ekspertas, banke dirbantis programuotoju Emilis Dambauskas sakė, kad koncepcijoje nepakankamai atsižvelgta į grėsmes, kurios iškiltų šios sistemos internetiniam saugumui.
Jo teigimu, koncepcijoje yra iš esmės klaidingų technologinių teiginių. Be to, nuogąstaujama, kad dėl rinkėjų kompiuterių nesaugumo balsavimas gali nepavykti, pavyzdžiui, jei kompiuteris būtų užkrėstas virusu.
„Jei kas nori pavogti pinigus iš banko, tai bus galima labai greitai jį sučiupti (...), o tuo tarpu su tokia sistema rinkėjų identifikacijos duomenų bazė gali būti pavogta jau dabar, ji būtų nenaudojama pinigams vogti, o būtų panaudota per rinkimus. Šioje vietoje visiškai negaliu pasitikėti bankais“, – sakė E. Dambauskas.
Jam nepriimtina ir tai, kad balsuojant internetu beveik nebeliktų rinkimų stebėtojų.
„(Balsuojant internetu – DELFI) labai susiaurėtų ratas žmonių, galinčių pasakyti, kad šie rinkimai yra teisėti ir valdžia išrinkta teisėtai“, – sakė E. Dambauskas.
Seimas lapkričio viduryje priėmė koncepciją dėl balsavimo internetu. Parlamentarai po svarstymo taip pat jau pritarė Liberalų sąjūdžio inicijuotam projektui, kuriuo numatoma įdiegti elektroninio balsavimo sistemą, tačiau reikiamų įstatymų pataisų priėmimo dar laukiama.
Šiuo metu vykdoma akcija, kurios metu palaikantieji balsavimo internetu idėją savo pritarimą gali išreikšti internete pasirašydami e-peticija, kurią jau pasirašė daugiau nei dešimt tūkstančių asmenų.
Akcijos rengėjai mano, kad būtent išeiviams balsavimo internetu įteisinimas būtų itin naudingas. Tikimasi, jog tai paskatintų lietuvius, gyvenančius svetur, aktyviau domėtis Lietuvos politiniu gyvenimu ir dalyvauti rinkimuose.
Pirmą kartą Europos Sąjungoje balsavimas internetu buvo išbandytas prieš metus Estijoje, labiausiai jis paplitęs JAV.