Spaudos konferencijoje antradienį visuomeninių organizacijų, protestuojančių prieš, jų teigimu, neskaidrų Valstybinės kultūros paveldo komisijos formavimą, atstovai sakė, jog Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sprendimu atrinktos visuomeninės organizacijos, turinčios teisę iškelti savo kandidatus į komisiją, siūlo į jos narius žmones, kurie ir toliau vykdytų ne kultūros paveldo saugojimo politiką, bet vykdytų "tam tikrų struktūrų užsakymus".

"Jei naujos sudėties komisija bus išrinkta neskaidriai, paveldo apsaugos politika vėl nebus vykdoma. Norime, kad šie rinkimai būtų skaidresni, principingesni, tačiau matome, kad ir vėl atsijojamos visuomeninės organizacijos ir keliami tie patys kandidatai, kurie buvo ir ankstesnės komisijos nariais", - sakė Žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė, išvardijusi nemažai pavyzdžių, kai komisija pritarė statyboms, pakenkusioms UNESCO saugomam Vilniaus senamiesčiui ir jo apsaugos zonai, kitų miestų senamiesčiams.

Pasak Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentės Linos Blažytės, formuojant Valstybinę kultūros paveldo komisiją pažeidžiami procedūriniai rinkimų veiksmai ir demokratijos principai, todėl Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, nors ir turinti teisę rinkti Valstybinę kultūros paveldo komisiją, palaikys šių rinkimų boikotą, vienydamasi su tomis visuomeninėmis organizacijomis, kurios nušalintos nuo rinkimų.

"Šios komisijos rinkimai yra labai svarbūs. Manome, kad ši institucija turėtų pradėti dirbti savo darbą saugant ne tik Vilniaus senamiestį, bet ir visoje Lietuvoje esančius paveldo objektus. Pavyzdžiui, visiškai nesprendžiami privačių savininkų dvarų reikalai, jiems neskiriama valstybės pinigų, bet ir neleidžiama įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Taigi Valstybinė kultūros paveldo komisija ateityje galėtų padėti spręsti ir dvarų išsaugojimo klausimus", - vylėsi L. Blažytė.

Visuomeninės organizacijos turi teisę rinkti du narius į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir neslepia, kad į komisijos narius yra numačiusi meno istorikę, dailėtyrininkę Jūratę Markevičienę bei Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovę, Pilaitės bendruomenės pirmininkę Janiną Gadliauskienę. Komisiją sudaro dvylika narių, kuriuos siūlo prezidentas, Seimas, ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu ir visuomeninės organizacijos.

Visuomeninių organizacijų atstovai mano, kad prieita riba, kai Lietuvos paveldo apsaugos institucijos turi apsivalyti, arba šis procesas Lietuvoje niekada neprasidės. "Veikliosios visuomeninės organizacijos yra nušalinamos nuo šių procesų, o žmonės su galimais interesų konfliktais į komisijas praeina - čia įžvelgiame tam tikrą sistemą", - sakė vieno iš protestuojančių judėjimų "Už Lietuvą be kabučių" atstovė Rasa Kalinauskaitė.

Anksčiau protesto akciją prie Seimo rūmų planavusios visuomeninės organizacijos nusprendė jos nerengti, palaukti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sprendimo ir tikisi, kad komitetas dar kartą svarstys teikiamas kandidatūras. Neatmetama galimybė dėl procedūrinių rinkimų pažeidimų kreiptis į teismą ir formuoti alternatyvią kultūros paveldo komisiją, kuri įdėmiai stebėtų valstybinės komisijos veiklą.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės