Idėja po vienu stogu įkurdinti visų Panevėžyje veikiančių religinių bendruomenių tikinčiuosius R.Pukeniui kilo devynerius metus praleidus Romoje ir bendraujant su popiežiumi Jonu Pauliumi II. „Kardinolas Karolis Voityla, tapęs popiežiumi, skleidė meilės civilizacijos idėjas, plėtojo bažnyčios doktriną apie religijų suartėjimą ir bendradarbiavimą, – „Sekundei“ pasakojo generalvikaras. – Per pastarąjį dešimtmetį tarpreliginis dialogas, nors ir sunkiai, pajudėjo iš mirties taško. Tai didelis Šventojo Sosto nuopelnas, jis itin daug dėmesio skiria katalikiško ir islamiško pasaulio įtampai šalinti”.
Panevėžio vyskupo kvietimą grįžti iš Romos R.Pukenis vadina Dievo Apvaizdos pirštu. Jau tuomet mintyse brandinęs santarvės rūmų idėją, R.Pukenis prisimena paklausęs, ar vyskupas leisiąs šią idėją įgyvendinti Panevėžyje.
„Vyskupas Jonas Kauneckas, pats turėdamas idealizmo, greitai suprato mano viziją, jai pritarė ir popiežiaus sekretorius arkivyskupas S.Dzivišas, – prisiminė generalvikaras. – Kai nueita šitiek kelio, nepaliausiu tikėtis, kad mūsų bendra svajonė bus įgyvendinta“.
Reikalavimai architektams – didžiuliai
Santarvės rūmų darbai jau pajudėjo. Pagal optimistiškus R.Pukenio planus, daugiau nei 8000 kvadratinių metrų pastatas miesto parke (Parko g.) turėtų iškilti maždaug po dvejų metų.
Daugiau nei 2 hektarų sklypą skyrė miesto Savivaldybė, dabar rengiamas detalusis planas. Artimiausiu metu R.Pukenis tikisi sulaukti projekto. Jį rengia Kauno architektūros studijos „Santaka“ architektai.
Generalvikaras neslepia turintis didelių reikalavimų architektams: reikia, kad traukos objektu taptų pats išskirtinio grožio pastatas, turintis už devynaukščius namus aukštesnį bokštą, kad patalpos būtų išdėstytos patogiai, presbiterijoje būtų numatyta vieta žiemos sodui. Bokšte turėtų būti suprojektuotas apžvalgos ratas.
Popiežiaus Jono Pauliaus II vardu pavadinti santarvės rūmai gerokai skirsis nuo mieste esamų bažnyčių. Pagrindinis akcentas rūmuose bus katalikų bažnyčia. Joje norima įrengti rūpintojėlių šventovę, čia būtų eksponuojama po gražiausią Lietuvos skulptoriaus altorėlį.
Sakralinio meno dirbiniams priglausti bus įrengtas muziejus, Jono Pauliaus II muziejuje bus informacijos apie popiežius – nuotraukos, paveikslai. Kiekviena religinė ir tautinė bendruomenė galės savo kampelį puošti sau priimtinu stiliumi.
Prieštaravimų nesulaukia
„Evangelikų reformatų parapijos žmonės irgi turės atskirą savo kambarį ir taip pat galės melstis prie to paties altoriaus. Genocido muziejuje prisiminsime nekaltai nužudytus žydus. Santarvės rūmai bylos apie tai, kad krikščionys turi labiau pasižymėti tolerancija ir kitos kultūros gerbimu, – pasakojo R.Pukenis. – Mažytę mečetę skirsime ir musulmonams, tegul jie meldžiasi Alachui – jis yra vienas ir tas pats Dievas. Savo maldos kampelį turės ir karaimai, jų mūsų mieste likę labai nedaug“.
Pasak santarvės rūmų idėjos autoriaus, visų religinių mažumų atstovai, kartais tarp savęs pasikeičiantys ir nesutarimo žodžiais, rūmų idėjai pritaria. „Panevėžio ordinaras darbus mielai palaimino, taigi jie būtų vykdomi, jei manęs ir nebebūtų Panevėžyje, – sakė projekto iniciatorius. – Statybų darbus planuoju pradėti jau šį rudenį“.
Prilygs Kryžių kalnui
Santarvės rūmuose norima įrengti konferencijų salę, videosaloną, kuriame būtų galima lankytojams rodyti šviečiamojo religinio turinio filmus, kavinę ar valgyklą, „Carito“ kampelį, kompiuterių salę vaikams ir jaunimui. R.Pukenis sako, kad Panevėžys yra šiek tiek kultūrinių ir religinių vietų stokojantis miestas, o šią spragą puikiai galėtų užpildyti santarvės rūmai.
„Jei visus planus pavyktų įgyvendinti, ypač įrenti rūpintojėlių šventovę, santarvės rūmai galėtų pasiekti Kryžių kalno populiarumą, – tikisi generalvikaras. – Ir tikintieji, ir netikintieji čia turėtų rasti nuostabaus grožio kampelį, dvasios atgaivą, kultūros židinį“.
Jei santarvės rūmai pradės sėkmingai veikti, galbūt išsirutulios ir viešbučio idėja, jame galėtų apsistoti apsilankiusieji iš kitų kraštų.
Idėjai įgyvendinti – 20 milijonų litų
Didžiulį darbą užsimojęs padaryti R.Pukenis prisimena italų posakį „Tarp pasakyti ir padaryti yra mylios vandens“ – idėjai įgyvendinti prireiks apie 20 milijonų litų.
Didžiąją pinigų dalį tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, žada remti ir Lietuvos verslininkų asociacija. Kiek lėšų galima tikėtis iš rėmėjų, R.Pukenis dar nežino, nes visi potencialūs finansuotojai laukia rūmų projekto pristatymo.
Išankstiniais R.Pukenio skaičiavimais, žiemą santarvės rūmų išlaikymas atsieis apie 25 tūkstančius litų per mėnesį.
„Dėl išlaikymo esu optimistas, – prisipažino R.Pukenis. – Dabar svarbiausia – sukurti gražų objektą. Tautinių mažumų kambarių elektros ir šildymo išlaidas žada padengti Tautybių departamentas. Tikiuosi, kad pinigų bent vienam etatiniam muziejininkui išlaikyti skirs Kultūros ministerija. Rūpintojėlio šventovėje bus pamaldos, jų metu renkamos aukos jai išlaikyti. Direktorius, kuriuo tikiuosi būti aš, neims jokios algos, o visas gaunamas lėšas skirs darbuotojams. Planuoju, kad per mėnesį darbuotojams gali tekti išmokėti apie 6000 litų“.
Dėl dvasininkų, kurie galėtų dirbti santarvės rūmuose, trūkumo, R.Pukenis nesijaudina. Kunigų jis ketina pasikviesti iš užsienio.
„Bendrauti su lietuviškai nekalbančiais dvasininkais mūsų jaunimui bus tik naudinga, jie turės progą mokytis užsienio kalbų“, – sakė R.Pukenis.
R.Pukenis kviečia galinčiuosius prisidėti prie Santarvės rūmų atsiradimo. Sąskaitos numeris: LT 907300010092512574, I–k 300502828, Katedros a. 7 LT – 35246 Panevėžys, Jono Pauliaus II Santarvės Rūmai.