G.Kirkilas DELFI pirmadienį patikslino, jog bendradarbiavimas ir susitarimas su konservatoriais kol kas nėra nutrauktas. Jei būtų svarstomas toks klausimas, anot G.Kirkilo, tai turėtų nuspręsti LSDP taryba.
Paklaustas, ar pats balsuos už nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, G.Kirkilas atsakė: "Taip, balsuosiu "už".
Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, paklaustas, kodėl pirmalaikius rinkimus siūlo surengti būtent birželio 24 d., teigė, jog šiuo atveju laikosi įstatymo reikalavimų, jog pirmalaikiai rinkimai turi būti surengti praėjus ne daugiau nei trims mėnesiams po atitinkamo Seimo nutarimo priėmimo.
„Tai jei mes skaičiuojame ir priimame nutarimą kitą savaitę, tai nuo to laiko ir skaičiuojame, kad nauji rinkimai būtų sušaukti ne vėliau nei per tris mėnesius. Jei nutarimą ilgai svarstysime - tada tokius pirmalaikius rinkimus reikėtų šaukti rugsėjo mėnesį“, - DELFI aiškino Č.Juršėnas.
Paklaustas, kodėl įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, Č.Juršėnas teigė tokią mintį turėjęs dar praėjusią savaitę ir užuominomis apie tai kalbėjęs chaotiškai vykusiame praėjusio ketvirtadienio Seimo posėdyje.
„Aš reagavau į tai, kas buvo ketvirtadienį ir aš jau tuomet užsiminiau, kad jei reikia parengti nutarimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų - man ne problema ir aš vakar sėdau ir surašiau tą nutarimą“, - teigė Č.Juršėnas.
Komentuodamas LSDP prezidiumo sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, partijos pirmininkas A. Brazauskas teigė, kad pagal Lietuvos Konstituciją tai yra “sunkus variantas”.
“Turi būti Seimo sprendimas arba Vyriausybės griūtis ir Seimo paleidimas“, - teigė A. Brazauskas. Jis iš karto atmetė antrąjį variantą. “Vyriausybė puikiai vykdo savo programą, pagal daugelį požymių - net viršyja, todėl galėtų dirbti visą kadenciją”, - teigė LSDP pirmininkas.
Prezidentas Valdas Adamkus skeptiškai įvertino kalbas apie galimus pirmalaikius Seimo rinkimus.
„Seimas pats turi atsakyti, ar Seimo paleidimas ir pirmalaikiai rinkimai yra vienintelis kelias išeiti iš dabar susiklosčiusios politinės padėties. Prezidentas tikisi, kad parlamentarai labai atsakingai vertins tokį socialdemokratų pasiūlymą“, - DELFI sakė valstybės vadovo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
A.Kubilius: socialdemokratai bėga nuo atsakomybės
Opozicinės konservatorių partijos vadovas Andrius Kubilius teigė socialdemokratų vadovybės pareiškimą vertinąs kaip bandymą išvengti atsakymų į konservatorių pateiktus klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) problemų sprendimo.
„Galiu spėti, kad socialdemokratams labai sunku atsakyti į mūsų jiems užduotus klausimus ir dėl tikrai rimtos kovos su korupcija labai aukštuose valstybės sluoksniuose, kurią atskleidė parlamentinis VSD tyrimas, ir dėl konkrečių personalijų, turint omeny VSD vadovą Arvydą Pocių ir premjero patarėją Albiną Janušką. Todėl neturėdami drąsos ir ryžto aiškiai atsakyti į šituos klausimus, socialdemokratai imasi štai tokių veiksmų, bėgdami nuo jiems priklausančios pareigos apsispręsti“, - DELFI pirmadienį sakė A.Kubilius.
Anot konservatorių vadovo, socialdemokratų kalbos apie pirmalaikius Seimo rinkimus taip pat pirmiausia šešėlį metą ant pačių socialdemokratų, kurie turėtų prisiimti didžiausią atsakomybę atvedus šalį prie pirmalaikių rinkimų slenksčio.
„Jei socialdemokratams yra lengviau paleisti Seimą, negu atsakyti į mūsų užduotus klausimus ir imtis veiksmų šalinant tas negeroves, kurias atskleidė tyrimas, tai tokiu atveju, ko gero, tikrai išmintingiausia siekti pirmalaikių rinkimų. Nes su partija, kuri neturi atsakomybės būdama vadovaujančiose pozicijose, sunku tikėtis kokių nors permainų. Bet socialdemokratai turi suprasti taip pat, kad tokiais pareiškimais ką nors šantažuoti arba blefuoti yra paprasčiausiai nerimta.
Jei socialdemokratai tikrai suvokė, kad atvedė Lietuvą iki to, kad reikia neeilinių Seimo rinkimų, tai tokiu atveju jie pirmiausia turi prašytis balsavimo Seime dėl pasitikėjimo savo Vyriausybe, nes pats paprasčiausiais būdas pasiekti neeilinių Seimo rinkimų - Vyriausybei gauti nepasitikėjimo balsavimą Seime ir kreiptis į prezidentą, prašant kad prezidentas pasinaudotų konstitucine teise ir paleistų Seimą. Visa kita yra daugiau blefas“, - kalbėjo A.Kubilius.
V.Muntianas nepritaria pirmalaikiams rinkimams
Seimo pirmininkas valdančiosios Pilietinės demokratijos partijos vadovas Viktoras Muntianas teigė nepritariąs pirmalaikių Seimo rinkimų idėjai ir čia pat užsiminė, jog šiuo metu galima suformuoti ir kitokią valdančiąją daugumą. Kokią - V.Muntianas kol kas nedetalizuoja, tačiau užsimena, jog galimi įvairūs variantai.
„Manau, kad situacija tam (pirmalaikiams Seimo rinkimams - DELFI) dabar nėra palanki, nes jei mes siekiame išrinkti Seimą, kuris turėtų žmonių pasitikėjimą., tai, mano supratimu, dabar tai, kas vyksta Seime sumažins dar labiau žmonių pasitikėjimą bei aktyvumą, ir jei būtų pirmalaikiai rinkimai, tai reikštų kad rinkimuose į Seimą ateitų dar mažiau žmonių, nei jų buvo atėję į savivaldos rinkimus ir klausimas - ar toks Seimas, išrinktas tokio skaičiaus žmonių ar jis turėtų pasitikėjimą - liktų atviras. Todėl manau, kad dabar pirmiausia reikia dirbti ir siekti padidinti žmonių pasitikėjimą Seimu“, - sakė V.Muntianas.
V.Muntiano manymu, didžiausia bėda šiuo metu tai, kad Seimas ir Vyriausybė dirbo iš esmės naujomis - mažumos sąlygomis, tačiau patys veikimo būdai ir formos likę seni - veikiama pagal iki šiol galiojusias daugumos veikimo formas.
Darbo partijos pirmininko Kęstutis Daukšys negalėjo pasakyti, ar jo kolegos pritartų iniciatyvai surengti pirmalaikius Seimo rinkimus - toks siūlymas būtų svarstomas frakcijoje. „Pas mus niekas dėl to nesijaudina. Jaučiamės pakankamai stiprūs“, - DELFI teigė „darbiečių“ vadovas.
P.Auštrevičius: permainas galima padaryti su esamais resursais
„Jei spręstume tik pagal šį signalą, tai kiekvieną rytą atsikėlus reikėtų savęs paklausti, ar esi pasiruošęs pirmalaikiams rinkimams“, - pajuokavo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Petras Auštrevičius, tačiau jau rimtai pridūrė, kad politinės permainos būtinos, nors nebūtinai tokiu radikaliu keliu.
„Permainas galima padaryti su esamais resursais. Pasikeitus valdančiajai mažumai galbūt net į valdančiąją daugumą galima būtų išvengti tokių desperatišką pasiūlymų, - DELFI sakė parlamentaras. - Šis socdemų siūlymas yra pripažinimas, kiek daug jiems kainavo konservatorių parama. Jis rodo nesugebėjimą suvaldyti proceso, sudėtingą situaciją viduje ir yra bandymas savo bėdas permesti Seimui“.
Anot P. Auštrevičiaus, siūlymų paleisti Seimą būta ir anksčiau, tačiau „klausimas priartėdavo ir nutoldavo“. Todėl jis suabejojo, ar šis socdemų grasinimas sulauks pakankamai paramos.
Patys liberalai pradėjo rinkti parašus po siūlymu paskelbti V. Muntianui nepasitikėjimą. P. Auštrevičius pripažino, kad tokiu būdu jis ir jo kolegos taip pat siekia permainų.
„Mes neremiame neveiksnios Vyriausybės. Mūsų ambicijos - daug didesnės, o siūlymai dėl permainų Lietuvoje - gerokai didesni įgyvendina Vyriausybė. Pasikeitimai, tik gal be pirmalaikių rinkimų, Vyriausybės viduje ir jos požiūryje į reformas yra neišvengiami“, - pažymėjo liberalų lyderis.
A.Čaplikas: konservatoriai - didžiausi destruktoriai
Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos vienas vadovų Algis Čaplikas teigė, jog iš Vyriausybės rėmėjų rato pasitraukus „didžiausiems destruktoriams konservatoriams, atsirastų vilties, kad šalyje pagaliau įsivyraus tvarka ir ramybė“.
„Tai, kad socialdemokratai atsisako konservatorių paramos, manau tame - nieko blogo, nes tos paramos nelabai ir buvo. Seime yra daug kitų frakcijų, su kuriomis, manau, būtų galima rasti bendrą sutarimą. Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų - neskubėkime. Jei pirmalaikiai rinkimai atneštų kokią nors naują kokybę, būtų galima svarstyti, bet žmonės mus rinko ne tam, kad skelbtume pirmalaikius rinkimus“, - pirmadienį DELFI sakė A.Čaplikas, čia pat pridūręs, jog liberalcentristai nebijo pirmalaikių parlamento rinkimų.
K Prunskienė: pirmalaikių rinkimų vertiname labai skeptiškai
Valstiečių liaudininkų sąjunga (VLS) nepalaikytų socialdemokratų siūlymo surengti priešlaikinius Seimo rinkimus. VSL lyderės, žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės nuomone, toks socialdemokratų pasiūlymas yra tik konservatorių, su kuriais jie nesuranda bendro sutarimo, pagąsdinimas.
"Mes į šitokį pasiūlymą reaguojame labai skeptiškai ir iš esmės nepalaikytume paankstintų Seimo rinkimų. Manau, kad dėl dviejų partijų nesutarimų tikrai neturėtų būti destabilizuojama situacija valstybėje - ne tik Seime ir Vyriausybėje", - sakė žurnalistams K. Prunskienė po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį. Jos teigimu, jei konservatoriai mažumos Vyriausybės nepalaikys, jai reikia toliau dirbti konkrečiau, dažniau, įtaigiau ir nuodugniau aiškinantis su Seimo frakcijomis ir komitetais.
Anot jos, premjeras Gediminas Kirkilas artimiausiomis dienomis numato surengti koalicijos keturių partijos vadovų pasitarimą. "Tai yra svarbu visiems, juo labiau, kad mes visi prisiėmėme atsakomybę už Vyriausybės darbą, už situaciją valstybėje - kiekvienas savo sektoriuje, ir tikrai negalėtume taip ekspromtu pritarti vienos partijos minčiai, kuri mums gana netikėta", - aiškino ministrė.
Dėl geresnio Seimo darbo, jos nuomone, reikia didesnio frakcinio bendradarbiavimo, be to, neatmetama galimybė prie koalicijos prisijungti ir kitoms partijoms ir taip sustiprinti mažumos Vyriausybę transformuojant ją į daugumos.
Liberaldemokratai kritikuoja siūlymą, bet balsuotų už
„Tai yra visiškai „piarinis“ socdemų veiksmas, - DELFI sakė liberaldemokratų lyderis Rolandas Paksas. – Kas jau kas, bet jie puikiai supranta, kad pagal Konstituciją priešlaikiniai rinkimai Lietuvoje neįmanomi. Būtų sunku surinkti 85 parlamentarus, kurie, patogiai įsitaisę, atsisakytų galimybės dar pusantrų metų pasėdėti šiltai”.
Anot R. Pakso, prie dabartinės sumaišties prisideda ir patys socialdemokratai: „Jie priekaištauja, kad Seimas negali pasitvirtinti darbotvarkės, tačiau jie patys išbraukė svarbius klausimus – Liustracijos ir Gamtinių dujų įstatymus“.
Tačiau, kaip teigė partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas, jei Seime būtų balsuojama dėl pirmalaikių rinkimų, liberaldemokratai balsuotų už ir net siūlytų paankstinti jų laiką.
A.Paulauskas: reikėtų bandyti kurti daugumą
Opozicinės Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas teigia, jog socialdemokratams atšlijus nuo konservatorių, realiausia - galvoti apie daugumos sukūrimą.
Siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų A.Paulauskas vadina paskutine išeitim, tačiau kartu užsimena, jog šis siūlymas „gali grįžti bumerangu“ socdemams.
„Jei yra rimtas pareiškimas nutraukti su konservatoriais santykius, tuomet socdemai turėtų pabandyti sukurti daugumą, pasikviesti į koaliciją kitų partijų ir užsitikrinti sprendimų priėmimą. Kitas variantas - galbūt yra galimybė ir vidurio jėgoms telktis į koaliciją“, - sakė A.Paulauskas.
Socialliberalai, anot A.Paulausko, kol kas nesvarstė galimo prisijungimo prie valdančiosios koalicijos, tačiau svarstytų, jei būtų toks siūlymas.
„Matydami, kad valdančioji koalicija pateko į aklavietę ir kad vardan valstybės stabilumo, situacijos suvaldymo ir stabilumo, mes svarstytume, jei gautume tokį pasiūlymą, bet tokio pasiūlymo kol kas negavome“, - sakė A.Paulauskas.
Pirmalaikiai rinkimai buvo užprogramuoti?
Politologo Alvido Lukošaičio teigimu, situacija, privertusi socdemus pasiūlyti pirmalaikius rinkimus, buvo užprogramuotas dar tada, kai darbą pradėjo mažumos Vyriausybė. Jis tokią iniciatyvą, palyginęs su toliašaude artilerija, pavadino labai rimta.
„Pas mus nėra prielaidų veikti mažumos Vyriausybei, nėra prielaidų toleruoti, pakęsti konsensusą. Nesame tokie, kaip kai kurios Skandinavijos šalys. Išbandėme vienokią koaliciją, ją perdirbome, bandėme pažaisti paramos mažumos Vyriausybei scenarijumi, eksperimentavome, eidami prieš konstitucinę ir nusistovėjusios parlamentinės veiklos logiką“.
Anot jo, dabartiniai skandalai, susiję su Valstybės saugumo departamento veikla, Seimo vadovybės nesugebėjimo tinkamai organizuoti parlamento darbą, yra tik antraeilės smulkmenos, galutinai privertusios „bombą sproginėti“.
A.Lukošaičio manymu, prieš šaukiant pirmalaikius Seimo rinkimus reikėtų pamėginti suformuoti naują koaliciją. Tik jei šis bandymas patirtų fiasko, rinkimai esą būtų vienintelė išeitis.
Politologas DELFI sakė dabar nemanantis, kas socdemų siūlymas Seime sulauks pakankamai paramos. Paklaustas, ar pirmalaikiai rinkimai - vienintelė išeitis ir ar jie žymiai pakeistų parlamento sudėtį, A. Lukošaitis teigė, kad jam būtų aiškūs tik socdemų ir konservatorių rezultatai.
„Deja, vietoj vienos problemos - Darbo partijos - galime gauti kitą problemą - partiją „Tvarka ir teisingumas“, - prognozavo pašnekovas.
Kaip skelbiami pirmalaikiai rinkimai
Pagal Seimo rinkimų įstatymą pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Seimas arba prezidentas.
Pirmalaikiai parlamento rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių (85 parlamentarų) balsų dauguma. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Prezidento dekrete arba Seimo nutarime turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų diena.
Nutarimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų projektas būtų svarstomas parlamente kaip ir kitų nutarimų projektai, tai yra turėtų praeiti pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijas. Jis būtų priimtas tik jei per priėmimą už projektą balsuotų reikiamas parlamentarų skaičius.
Jei Seime būtų priimtas nutarimas dėl pirmalaikių rinkimų, parlamentarai ir toliau turėtų dirbti, kaip dirbę. Jų įgaliojimai baigtųsi, kai Vyriausioji rinkimų komisija praneštų apie naujos kadencijos Seimo išrinkimą ir parlamentarai susirinktų į pirmą posėdį.
Eiliniai Seimo rinkimai planuojami kitų metų spalio 12 dieną.
Anksčiau yra buvę tik pavienių politikų siūlymų skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau jie nesulaukdavo pakankamos paramos.
