Daugiausia diskusijų kėlė ir didžiausio visuomenės pasipriešinimo sulaukė į Klaipėdos miesto bendrojo plano Uosto dalį Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos (KVJUD) primygtinai siūlytas įtraukti sprendinys dėl giliavandenio uosto statybos Baltijos jūroje ties Melnrage. KVJUD atstovai rėmėsi Japonijos specialisų atlikta galimybių studija dėl giliavandenio uosto statybos, nepaisydami to, kad joje teigiama, jog pastačius dirbtinę salą prie šiaurinio molo bus padaryta didžiulė žala gamtai.
Klaipėdos miesto tarybos nariai posėdžio metu pakoregavo Bendrojo plano tekstinės dalies formuluotę ir balsavo už tai, kad tik atlikus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą būtų apsispręsta dėl šiaurinės uosto dalies vystymo.
Nemažai nuostabos politikams sukėlė tik dieną prieš Tarybos posėdį gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštas, jog naujasis Klaipėdos bendrasis planas pažeidžia dar nepatvirtintą, nesuderintą ir net neparengtą Kuršių Nerijos nacionalinio parko specialųjį planą.
Beje, prieš Vyriausybės atstovei perskaitant minėtąjį raštą, Klaipėdos miesto tarybos nariai valandą taisė bendrojo plano sprendinių formuluotes atsižvelgdami į išvakarėse KNNP direkcijos atstovų žodžiu išsakytas pastabas bei pageidavimus bendrojo plano rengėjams.
Posėdžio metu atsižvelgus į visuomenės atstovų bei suinteresuotų žinybų pastabas pakoreguotos kai kurios bendrojo plano Išorinės aplinkos bei Kultūros paveldo dalių sprendinių formuluotės.
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pasidžiaugė, kad paskutinio šios kadencijos miesto tarybos posėdžio metu visi 27 iš 31 salėje buvusių tarybos narių pritarė naujam Klaipėdos miesto bendrajam planui.
Bendrajame plane pakoreguotos Klaipėdos ribos - miestas didėja jūros sąskaita. 150 metrų pločio jūros juosta nuo Karklės iki Neringos miesto tapo Klaipėdos teritorija.
Plane numatyta kai kurių uosto ir buvusios pramonės teritorijų konversija. Klaipėda pagaliau atsivers į marias. Prie piliavietės, Klaipėdos laivų remonto įmonės bei bendrovės „Laivitė“ teritorijose kils gyvenamieji namai ir komerciniai objektai. Gyvenamajai ir komercinei paskirčiai atiduodamos ir apleistos teritorijos palei Danę, per kurią numatytas dar vienas tiltas.
Tiek Klaipėdos miesto tarybos nariai, tiek bendrojo plano rengėjai apgailestauja, kad iš plano sprendinių teko išbraukti naujos Klaipėdos miesto pietinės dalies jungties su Kuršių nerija galimybę. Aplinkosaugininkai griežtai prieštaravo sprendiniui tiesti tiek automobilių, tiek dviračių ir pėsčiųjų tiltą. Dešimčiai metų uostamiesčio plėtrą bei funkcinius funkcinius prioritetus numatančiame dokumente sudėti sprendiniai dėl Klaipėdos išorinės aplinkos, urbanistinės, susisiekimo, pramonės, uosto, gamtinės aplinkos, kultūros paveldo, socialinės aplinkos ir inžinerinių tinklų.
Iki šiol galiojęs Klaipėdos miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 1997 kovo 20 d.
2000 metais, pasikeitus aplinkybėms - įvykus žemės reformai priemiestyje, iškilus poreikiui statyti naujas pramonės įmones, plečiantis gyvenamajai statybai šiaurinėje miesto dalyje, keičiant žemės naudojimo pobūdį centre,- nuspręsta peržiūrėti šio bendrojo plano sprendinius ir parengti naujus.
Naujo Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminariems sprendiniams Klaipėdos miesto taryba pritarė 2004 birželio 3 d. Klaipėdos miesto bendrąjį planą rengė UAB „Klaipėdos miestprojektas“.
Naujas bendrasis planas savivaldybei kainavo apie 380 tūkst. litų.