Neseniai paskelbta žinia, jog "Lietuvos" kino teatro pastatą įsigijusi UAB "Rojaus apartamentai" iš kino teatro gynėjų siekia prisiteisti daugiau nei 200 tūkstančių litų.
Bendrovė pateikė civilinį ieškinį keturiems judėjimo "Už Lietuvą be kabučių" aktyvistams. Verslininkai prašo padengti jiems visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų turtą.
"Tie žmonės, kaip fiziniai asmenys, kelia klausimus, kurie yra ne jų kompetencijos. Mes patyrėme teismo procese irgi tam tikrų nuostolių. Tai yra natūralu, kad tie žmonės turi atsakyti už savo veiksmus", - anksčiau yra sakęs "Rojaus apartamentų" akcininkės bendrovės „M2 Invest” generalinis direktorius Dalius Kaveckas.
Vienas skundžiamųjų menininkas Gediminas Urbonas apstulbo sužinojęs, kad jo veikla kovojant dėl paveldo objekto privatininkams atrodo neteisėta. Jo teigimu, tai bus pirmas kartas, kai pilietis gali būti nubaustas už bandymą realizuoti savo teisę viešai dalyvauti planuojant teritorijas, teikti pasiūlymus ir skundus.
Teismas kol kas nėra išnagrinėjęs minėto verslininkų ieškinio ir skundžiamųjų piliečių likimas kol kas neaiškus. Ir tai jau anaiptol ne pirmas precedentas, kuomet verslininkai skundžia jų planams teisinėmis priemonėmis besipriešinančius piliečius.
Teismas buvo areštavęs pensininkų turtą
Prieš kelerius metus gyvenamąjį daugiaaukštį namą Vilniaus Žirmūnų mikrorajone stačiusi bendrovė “Baltijos ąžuolas” nepaisė gyventojų protestų, dėl pradėtų statybų kirsdama medžius ir naikindama vaikų žaidimo aikštelę.
Gyventojams apskundus šias statybas teismui, pastarieji netruko sulaukti verslininkų atsako – bendrovė "Baltijos ąžuolas" kreipėsi į teismą dėl jai padarytos žalos sustabdžius statybas. Teismas buvo nusprendęs areštuoti trijų ieškinį padavusių piliečių (tarp jų – ir pensinio amžiaus) turtą.
Tik po beveik metus trukusio bylinėjimosi ir pilietinių organizacijų pagalbos minėtiems piliečiams pavyko pasiekti pergalę ir teismo sprendimas dėl jų turto arešto buvo panaikintas.
Įstatymai prieštaringi, politikai abejingi
Anot Pilietinės visuomenės instituto vadovo Dariaus Kuolio, tokie verslininkų ieškiniai – tai yra būdas galingesniems ir stipresniems slopinti piliečių iniciatyvas ir gąsdinti žmones.
“Tokios bauginimo priemonės turėtų sulaukti rimto politikių įvertinimo ir įstatymų peržiūrėjimo”, - DELFI teigė D.Kuolys.
Tačiau žinios apie pilietinių iniciatyvų slopinimą teisminiais ieškiniais rimtesnės politikų reakcijos ir bandymų taisyti padėtį kol kas nesulaukė. Minėti precedentai kol kas nesujaudino nei valdančiųjų, tarp jų ir besivadinančių “pilietinės demokratijos” vardu, kuriems vadovauja pats Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, nei gausių Seimo opozicinių frakcijų.
Įstatymai iki šiol aiškiai neapibrėžia, ar ginti viešąjį interesą išimtinę teisę turi tik Generalinė prokuratūra, ar ir piliečiai.
Antai Civilinio proceso kodeksas numato, jog “įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti”.
Anot teisininko Petro Ragausko, abstrakčią galimybę piliečiams ginti viešąjį interesą numato ir Administracinių bylų teisenos įstatymas.
“Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai”, - rašoma minėtame įstatyme.
Tačiau, P.Ragausko teigimu, kaip ir kokiais atvejais piliečiai gali ginti viešąjį interesą įstatymuose nėra apibrėžta. “Taigi abstrakti galimybė lyg ir yra, tačiau konkretūs atvejai, kaip ir kada tai gali būti daroma- nenumatyti”, - DELFI sakė teisininkas, pabrėždamas būtinybę aiškiai įstatymuose apibrėžti piliečių galimybę ginti viešąjį interesą.
P.Ragauskas taip pat pripažino, jog verslininkų ieškiniai protestus inicijuojantiems piliečiams gali būti vertinami kaip bandymai įbauginti.
“Jie (verslininkai – DELFI) nenori, kad tas kartotųsi, ir yra tikslas pasakyti ir parodyti visuomenei, kad tokie protestai gali grėsti rimtais nemalonumais”, - sakė P.Ragauskas.
Žada naujų įstatymų paketą
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas svarstė, jog kai kurių verslo bendrovių teikiami ieškiniai, siekiant, kad būtų areštuotas protestuojančiųjų piliečių turtas, pirmiausia panašūs į persekiojimą dėl kritikos, o tai jau būtų pačios Konstitucijos pažeidimas.
“Yra draudžiama persekioti už kritiką, kiekvienas savo pažeistas teises gali ginti teisme ir tai, kad piliečiai yra apskundę kažkokius veiksmus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, negali būti vertinama kaip veiksmai, esą pažeidžiantys kompetenciją. Nes jie gynė savo teises kaip vartotojai”, - sakė J.Sabatauskas.
Parlamentaro manymu, tokie ieškiniai, kuomet pirmiausia siekiama areštuoti skundžiamųjų piliečių turtą, gali būti itin pavojingi, nes “tokiu būdu galima sužlugdyti bet kokį žmogų”.
“Seime yra rengiamas įstatymų paketas, kuris nustato teisinį reguliavimą dėl viešojo intereso gynimo. Jį priėmus bus sudėlioti visi taškai. Tačiau tai, kad nėra specialaus įstatymo, nereiškia, kad nėra galimybės ginti viešąjį interesą”, - aiškino J.Sabatauskas.
DELFI primena, kad praėjusių metų spalį bendrovė „Rojaus apartamentai” įsigijo „Lietuvos” kino teatro pastatų kompleksą iš „Vilniaus prekybai” priklausančios bendrovės „Regiono investicija”. Dabar „Rojaus apartamentams” nuosavybės teise priklauso buvusios „Lietuvos” pastatas ir sudaryta žemės nuomos sutartis iki 2093 m.
„Rojaus apartamentų” akcininkai – 90 proc. akcijų valdanti bendrovė „Cinema Scotland” ir įmonė „M2 Invest”, turinti 10 proc. akcijų bei atsakinga už projekto plėtrą ir įgyvendinimą. Į naująjį pastatą „Lietuvos“ vietoje planuojama investuoti 25 – 30 milijonų litų, tačiau statyboms trukdo iki šiol nepatvirtintas ir teismui apskųstas teritorijos detalusis planas. Sklypo detalųjį planą turėtų tvirtinti Vilniaus taryba.
Nors dar nėra aišku, kada ir ar iš viso bus pradėtos naujojo pastato statybos, būsimojo pastato planuojamame įrengti kino centre jau planuojami renginiai bei kuriama programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ kino programa.