Šalia Karmėlavos esančiame oro uoste per dvejus metus gerokai padaugėjo besileidžiančių lėktuvų. Tam didžiausią įtaką turėjo aviakompanijos „Ryanair“ atėjimas į Lietuvą. Šios plėtros neįvertinę naujakuriai dabar pyksta ir net aiškinasi, ar nebūtų galima pakeisti lėktuvų kilimo ir tūpimo trajektorijų.
Tuo susirūpino ir Ginėnų kvartalo, esančio prie Neries, gyventojai.
Šimtus tūkstančių litų už sklypus vaizdingoje vietoje sumokėję žmonės svarsto, ką būtų galima padaryti, kad lėktuvai skristų ne virš jų namų stogų.
Privataus gyvenamųjų namų kvartalų vystymo pionierius Lietuvoje kaunietis Povilas Giedrys prieš keletą metų ten įsigijo 10 ha sklypą. Jame buvo suformuoti 67 sklypai, daugiausia - 8 ir 16 arų dydžio.
Bijo plėtros
Neseniai Ginėnuose įsikūrusi Daiva M. sakė, kad jau spėjo pajusti oro uosto kaimynystę. „Kelis kartus per dieną matau ir girdžiu praskrendančius lėktuvus. Jie kartais pralekia tiesiog virš mūsų namo stogo. Prieš pirkdami čia sklypą net nepagalvojome, kad virš namų skraidys lėktuvai. Apie tai mums niekas nesakė. Dabar nėra daug lėktuvų, bet kas bus, jei oro uostas taps tarptautinis?“ - svarstė ponia Daiva.
Anot jos, kai pažįstamiems papasakoja apie virš namo skraidančius lėktuvus, jie klausia, kur gyvenanti. „Jie pamano, kad gyvenu labai blogoje vietoje, tačiau iš tikrųjų čia taip gražu“, - sakė pašnekovė. Anot jos, ne visi praskrendantys lėktuvai kelia didelį triukšmą. „Tačiau kai kurie labai triukšmingi“, - sakė moteris.
Automobiliai triukšmingesni
P.Giedrys mano, kad apie oro uosto įtaką visi sklypų pirkėjai žinojo. „Ar čia paslaptis? Pasiimi Kauno planą ir iš karto matyti, kad lėktuvo leidimosi trajektorija eina per Ramučius, Kleboniškį, Vytėnus ir Ginėnus. Niekas man dėl to priekaištų neišsakė“, - teigė verslininkas.
Jis tvirtino, kad sklypo detaliajame plane nebuvo nieko užsiminta apie oro uostą, dėl jo neiškelta jokių apribojimų. „O ką dabar daryti? Negi oro uostą dėl to uždarysime? O gal reikėtų gyvenvietes perkelti?“ – ironizavo P.Giedrys.
Jis pats artimiausiomis dienomis persikels gyventi į Ginėnus. Kvartalo viduryje P.Giedrys pasistatė namą, o visai šalia įsikurs ir dukros šeima.
P.Giedrio žmona Aldona irgi sakė, kad žinojo, jog virš gyvenvietės eina oro uosto tūpimo tako linija. „Tačiau prieš keletą metų skraidė labai mažai lėktuvų. Ir dabar per dieną praskrenda tik keli. Kai esu namo viduje, net negirdžiu jų keliamo triukšmo. Nemanau, kad gyventojams tai keltų didelių problemų. Gyventi miesto centre yra kur kas triukšmingiau vien dėl automobilių“, - lygino A.Giedrienė.
Ginėnuose net pasklido kalbos, kad gyventojai prašė Kauno oro uosto direktoriaus Kęstučio Cucėno, jog šis duotų nurodymą lėktuvus nukreipti nuo Ginėnų. Su šiuo metu atostogaujančiu K.Cucėnu susisiekti nepavyko.
Remiasi schemomis
Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas sakė, kad skundo iš Ginėnų dėl lėktuvų keliamo triukšmo ar skridimo aukščio nėra gavę.
„Prieš keletą mėnesių buvome gavę skundą iš Išorų, neva lėktuvai per žemai daro posūkius. Nusiuntėme raštą Kauno skrydžių valdymo centrui, kad jis pakontroliuotų situaciją“, - teigė A.Šumskas.
Skrendantys orlaiviai turi laikytis Vizualiųjų skrydžių taisyklių (VST) arba Skrydžių pagal prietaisus taisyklių (SPT). „Skrydžių schemos taikomos įvertinus daug faktorių. Skrydžiams pagal prietaisus taikomos standartinės schemos. Tačiau yra ir vizualių skrydžių. Įgula kartais jų paprašo, tada nukrypstama nuo standartinės schemos ir galbūt lėktuvas praskrenda virš kokio namo.
Vizualių skrydžių metu schemos nenaudojamos, įgulos vadas leidžiasi pagal vizualiuosius orientyrus. Kai geras oras, vizualusis leidimasis leidžia lėktuvui sumažinti skrydžio laiką. Jei nėra kliūčių, skrydžio valdymo tarnyba duoda tokį leidimą. Tačiau tuomet visą atsakomybę prisiima įgula“, - sakė A.Šumskas.
Pripras prie triukšmo
Kauno skrydžių valdymo centro skrydžių valdymo skyriaus viršininkas Rimantas Sutkauskas mano, kad ateityje gyventojų skundų mažės.
„Lėktuvų skraidys vis daugiau, todėl žmonės prie jų pripras ir nebegirdės. Panašiai, kaip nebegirdime nuolatinių automobilių srauto ūžesio“, - sakė jis.
R.Sutkauskas pažymėjo, kad „Ryanair“ lėktuvai yra patys naujausi ir patys tyliausi. „Keleiviniai lėktuvai beveik visada skraido pagal iš anksto nustatytas schemas. Jie labai retai prašo leidimo skristi pagal vizualiųjų skrydžių taisykles. Tačiau net ir tuomet nuo schemos jie daug nenutolsta. Daugiau triukšmo kelia krovininiai lėktuvai, tačiau jie skraido rečiau ir ne pagal tvarkaraščius“, - sakė R.Sutkauskas.
Skrydžių valdymo skyriaus viršininkas stebisi vis besiplečiančiomis statybomis Ramučiuose. „Po kiek laiko gyventojai ims skųstis, kad jiems truko lėktuvai“, - sako jis.
Lėktuvų daugės
Buvęs Kauno rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Feliksas Jackevičius sakė, kad Ginėnų kvartalo vieta anksčiau nebuvo numatyta gyvenamiesiems namams.
„O kai prieš keletą metų buvo derinamas šios vietos detalusis planas, neturėjome prie ko prikibti, buvo surinkti visi parašai“, - prisiminė F.Jackevičius.
„Aš pats gyvenu Kleboniškyje, taip pat kasdien matau lėktuvus. Man smagu, kad galiu juos kasdien matyti. Juo toliau, tuo labiau lėktuvai drebins padanges. Nieko nepadarysi. Lygiai taip pat galėtų skųstis Ramučių, Išorų, Lapių gyventojai, virš kurių namų kasdien skraido lėktuvai.
O ką tada sakyti Karmėlavoje, Pievų gatvėje gyvenantiems žmonėms? Jiems tikrai nelabai smagu. Ta gatvė yra visai šalia oro uosto“, - kalbėjo F.Jackevičius.
Sostinėje ginčijamasi
Į panašią padėtį kaip Ginėnų gyventojai gali pakliūti ir vilniečiai, jeigu bus leista statyti gyvenamuosius namus netoli Vilniaus oro uosto.
Greta Lydos plento verslininkas Alfridas Putramentas turi supirkęs daugiau kaip 30 hektarų žemės Pupinės kaime. Greta oro uosto esančiame žemės plote, kuris Vilniaus bendrajame plane įvardijamas kaip komercinė pramoninė zona, jis ketina statyti iki trijų aukštų gyvenamuosius namus. Tačiau neseniai Vilniaus miesto taryba nepritarė šio teritorijos detaliojo plano pakeitimui. Tai turėjo būti pirmas žingsnis siekiant pakeisti žemės paskirtį iš komercinės pramoninės į tinkamą gyvenamiesiems namams statyti.
Vilniaus miesto tarybos nariams buvo surengtas pristatymas, kurio metu aiškinta, kad planuojamas kvartalas nepatenka į oro uosto triukšmo zoną, o pati teritorija yra už galimos oro uosto plėtros apsauginės zonos. Nežinia, kaip bus toliau su Pupinės projektu, nes jis kol kas stringa dėl politinių priežasčių. Tačiau sklypai šioje teritorijoje jau yra parduodami. Žemės įsigiję vilniečiai dabar atidžiai stebi ginčus Vilniaus miesto taryboje.