Ar etiška grobti rajono žemes, suabejojo tik liberalcentristas Ramūnas Vyžintas. Anot jo, priimdama tokį sprendimą Taryba tarsi pareiškia seniūnijų gyventojams, jog jie privalės jungtis prie miesto Savivaldybės.
Tačiau kad šešios seniūnijos pereitų kitos Savivaldybės žinion, dar būtinas ir pačių gyventojų sutikimas.
Kad kaimo žmonės susivilios galimybe pasitraukti iš rajono Savivaldybės, seniūnai rimtai abejoja.
Pasak Velžio seniūno Alfonso Bakšio, liūdnu pavyzdžiu, ką reiškia iš kaimo tapti miestu, tapo Stetiškės, prieš kone trejetą metų prijungtos prie miesto Savivaldybės. „Žmonės jungtis nenorėjo, gal du metus kovojo, kad būtų palikti Velžio seniūnijoje. Ir dabar stetiškiečiai pripažįsta, kad po pertvarkos jiems gyvenimas nepagerėjo – gatvės nei išasfaltuotos, nei apšviestos. Tikrai nesutiks ir velžiečiai eiti į miestą“, – įsitikinęs A.Bakšys. Berčiūnuose gyvenantis seniūnas tikino ir pats balsuotų prieš atsiskyrimą nuo rajono Savivaldybės.
Tuo tarpu vaivadiškiai ir paliūniškiečiai nėra tokie kritiški siūlomoms permainoms. Pasak Karsakiškio seniūnės Nijolės Gaižiūnienės, Vaivadų gyventojai jau ir dabar jaučiasi tarsi priklausytų ne seniūnijai, o miesto Savivaldybei.
„Žmonės tikisi, kad jei priklausys miestui, naktimis bus apšviestos gatvės, įvesta kanalizacija. Tačiau prieš referendumą gyventojams turėtų būti išaiškinti visi pliusai ir minusai – kuo iš tiesų jiems bus geriau, jei priklausys kitai Savivaldybei“, – mano N.Gaižiūnienė.
Vidaus reikalų ministerija taip pat numato skelbti Krekenavos, Raguvos, Ramygalos, Upytės ir Vadoklių seniūnijų gyventojų apklausą dėl naujos Ramygalos savivaldybės steigimo.
Rajono politikai vakarykščiame Tarybos posėdyje nepritarė Ramygalos savivaldybės steigimui ir dabartinės Panevėžio rajono savivaldybės panaikinimui motyvuodami, jog pirma jų savo nuomonę turi pareikšti labiausiai permainas pajusiantys žmonės.