„Ne procesas mums svarbus, o rezultatas”, - pažymėjo ministras, atremdamas kai kurių parlamentarų kritiką dėl esą nepakankamo Lietuvos pareigūnų aktyvumo.
Kartu ministerijos vadovas pasiūlė netapatinti Rusijos su SSRS ir nežeminti rusų tautos: „Rusija paveldėjo SSRS pareigas, bet nepaveldėjo kaltės. Reikia jausti skirtumą, nes Rusijos tapatinimas su SSRS neatitinka mūsų nacionalinių interesų. Aš užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrorui aiškinu, kad Lietuva per okupaciją patyrė kančias, buvo pažeistas žmogiško orumo principas, nukentėjo ir žuvo žmonės. Mes nekaltiname Rusijos dėl okupacijos”.
SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimas buvo keliamas 2001 metais Nidoje bei Maskvoje vykusiuose tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos komisijos posėdžiuose, siūlant jį įtraukti į darbotvarkę, taip pat - pirmajame susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu metu praėjusių metų lapkritį. Rusija, pasak P. Vaitiekūnu, atmetė ir iki šiol griežtai atmeta siūlymus derėtis dėl šio klausimo bei įtraukti jį į dvišalių santykių darbotvarkę. Derybos šiuo metu nevyksta, o prievarta jų inicijuoti neįmanoma.
Ministerija mėgino keisti derybų taktiką ir tarpvyriausybinės komisijos darbo grupėse bei kituose dvišaliuose pareigūnų susitikimuose nesėkmingai kelti konkrečius Rusijos įsiskolinimo Lietuvai klausimus – indėlių, laikytų buvusiame „Vnešekonombank“ Lietuvos skyriuje grąžinimo fiziniams asmenims, Lietuvos prieškario ambasadų Romoje ir Paryžiuje pastatų.
Anot P. Vaitiekūno, žalos atlyginimo reikėtų siekti konstruktyvių derybų kelių, įtraukiant kitas valdžios institucijas, keliant šį klausimą tarptautiniuose forumuose. Tai esą ne tik atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį, bet ir priverstų Rusiją užimti lankstesnę poziciją.
Kaip sakė ministras, dar neprasidėjus deryboms konkreti strategija ar veiksmų planas negali būti parengta – tai esą tolygu negimusio kūdikio sėkmingos gyvenimo karjeros kūrimui. „Gamtoje veikia kitokie principai. Įstatymas suteikia pagrindą veikti, bet nesuteikia pagrindo pasiekti rezultatą”. Jis taip pat pridūrė, kad būtina išlaikyti konstruktyvius dvišalius santykius, o kaltinimais esą nieko nepasieksime.
Derybų proceso viešinimas esą daro žalą Lietuvos interesams ir neatitinka tarptautinės diplomatijos praktikos, o vidaus politinis spaudimas Lietuvos diplomatams taip pat nepadės pasiekti norimo tikslo. „Kai viską tiesmukai susiejame su okupacijos žalos atlyginimu, paviešiname mano laiškus, paskelbiame karingus pareiškimus, reikalas sustoja”, - skundėsi ministras. Tiesa, jis pripažino iš pokalbių Maskvoje nepajutęs, kad „Vnešekonombank” skolas būtų rengiamasi grąžinti.
Ministras tai pat pasiūlė privatiems asmenims patiems teikti ieškinius teismams. Jei šie priimtų palankius sprendimus, o Rusija jų nevykdytų, būtų galima kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. „Tai – ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis išlaidų, todėl siūlome kitų metų biudžete padidinti paramą teisinei pagalbai”, - sakė Vyriausybės narys.
„Kuo ilgiau tylėsime, tuo greičiau Rusija grąžins pinigus? Atleiskite, bet keista šita pozicija, - stebėjosi Tėvynės sąjungos frakcijos narys Antanas Stasiškis. – Reikia nuolat sekti ir kelti žalos atlyginimo klausimą. Tai nereiškia, kad reikia kelti piketus ir skelbti bado streiką”.
„Sakote, kad dešimtmečių reikės. Niekas negarantuoja, ar reikės dešimtmečių, ar šimtmečių, - atrėmė P. Vaitiekūnas. – Tai yra Rusijos moralinio vidinio apsisprendimo klausimas. Pasiekti to prievartos būdu? Nėra institucijų, nėra teismų, kurie galėtų vienašališkai patraukti kitą šalį atsakomybėn. Yra tarptautiniai arbitražai, bet jie pradeda nagrinėti, jei abi valstybės sutinka dalyvauti”.
„Prielaidos okupacijos žalai kompensuoti turės subręsti pačioje Rusijoje”, - pridūrė jis.
Dar 2000 metų birželio 13 dieną Seimas priėmė įstatymą ir įpareigojo Vyriausybę sudaryti derybų su Rusijos Federacija delegaciją, patikslinti ir užbaigti SSRS okupacijos žalos skaičiavimus, apie tai informuoti Jungtines Tautas, Europos Tarybą, Europos Sąjungą, visas kitas tarptautines organizacijas ir siekti jų paramos šiuo klausimu.
Žiemą Seimas priėmė Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso pasiūlytą rezoliuciją dėl sovietinės okupacijos žalos atlyginimo. Ja gerokai švelniau nei siūlė opoziciniai konservatoriai Rusija buvo paraginta pradėti konsultacijas su Lietuvos Vyriausybe dėl SSRS įvykdytos okupacijos žalos atlyginimo.
Maskva į tai atsakė neketinanti iš naujo peržiūrėti Lietuvos reikalavimo skirti kompensaciją už sovietų okupacijos šaliai padarytą žalą.
„Mūsų pozicija yra visiems žinoma ir buvo aiškiai išdėstyta, - teigiama Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. – Lietuvos teiginiai apie Sovietų Sąjungos „okupaciją" ir panašūs pareiškimai neatitinka teisinių, istorinių ir politinių realijų, be to, yra visiškai nepagrįsti".
„Mums šis reikalas yra baigtas, ir Rusija neketina jo svarstyti iš naujo", - pareiškė Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai.
Delsiant pradėti derybas dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, nuo represijų nukentėję žmonės žalą iš Rusijos siekia prisiteisti per Lietuvos teismus. Kauno apygardos teismą pasiekė byla prieš Rusiją dėl neteisėtomis represijomis Lietuvą okupavusios Sovietų Sąjungos padarytos žalos. Į Gulagą ištremtos moters vaikai žalą įvertino 500 tūkst. eurų (1 mln. 725 tūkst. litų).
Tai – pirmoji tokio pobūdžio byla Lietuvos istorijoje. Ieškinį pateikė Akmenės rajone, Papilės kaime gyvenusios, tačiau dabar jau mirusios Onos Puskunigienės vaikai bei anūkė. Jie savo žalą įvertino po 100 tūkst. eurų, o O. Puskunigienės – 200 tūkst. eurų.
