Tarp susilaikiusiųjų buvo ir Naujosios sąjungos frakcijos narys, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Seimo laikinoji komisija yra pripažinusi, kad jis sovietmečiu priklausė KGB rezervui. Šios savo biografijos detalės ir to, kad gali būti suinteresuotas vienokia ar kitokia įstatymo pataisa dėl Sovietų Sąjungos saugumo rezervo, kolegoms jis nepriminė.
Įstatymo „Dėl SSRS valstybės komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ pataisa siūloma įteisinti, kad buvę rezervo karininkai iki 2012 metų gruodžio 31 dienos negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Seimo pirmininkas, prezidentas, Vyriausybė arba premjeras.
Jei parlamentas pritartų projektui, buvę KGB rezervininkai negalėtų eiti viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ir sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareigų, taip pat pareigų, susijusių su Lietuvos ir su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga.
Projekte taip pat apibrėžiama, kad KGB rezervo karininkas buvo asmuo, įtrauktas į rezervą – KGB mobilizacinę dalį, skirtą veikti ypatingojo periodo (karo grėsmės, karo pradžios, stichinių nelaimių ir masinių riaušių metu) ir karo atvejais.
Kartu projekte numatoma, kad buvę KGB kadriniai darbuotojai (asmenys, saugume užėmę etatinio kariškio pareigas ar kitokie darbuotojai, kurių pareigybės arba padaliniai, kuriuose jie dirbo, yra nurodyti Vyriausybės patvirtintame sąraše) tam tikrų pareigų negalėtų eiti iki minėtos datos, o ne 10 metų po įstatymo įsigaliojimo 1999-aisiais.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai, vertindami šį projektą, priminė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą konstatavo, kad buvusiems KGB kadriniams darbuotojams buvo taikomi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai neproporcingi profesiniai apribojimai.
Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad dabar Seime keičiamas įstatymas galimybes buvusiems KGB kadriniams darbuotojams įsidarbinti apribojo praėjus beveik dešimt metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Anot Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, KGB rezervo karininkai yra nauja asmenų kategorija, kurios nebuvo senajame įstatyme, todėl jis abejojo, ar galima dabar šiems asmenims įteisinti tokius apribojimus.
„Tai yra politinio ir visuomeninio apsisprendimo reikalas. Ar privalome daryti? Manau, kad taip. 1998-aisiais mums atrodė, kad po dešimties metų šios problemos valstybės gyvenime neturės jokio vaidmens. Dabar matome, kad turi”, - antradienį Seimo posėdyje aiškino A. Kubilius.
Jo teigimu, projektas visų pirma yra susijęs su visuomenės atmintimi, iki šiol neužgijusiomis žaizdomis: „Dar sykį noriu pakartoti tai, ką yra pasakęs Konstitucinis Teismas: Lietuvos Respublika turi pagrindo abejoti buvusiais KGB kadriniais darbuotojais. Mūsų įsitikinimu, taip pat turi pagrindo abejoti ir KGB rezervo darbuotojais, ir kiek laiko tos abejonės tęsis, tai parodys gyvenimas. Šiandien tų abejonių yra gana daug".
Konservatorius taip pat priminė, kad pasaulis per keletą tūkstančių metų yra suformavęs nuodėmės atleidimo tradiciją. „Pirmas dalykas padarius nuodėmę – ateiti ir prisipažinti. Antras dalykas – turi prašytis atleidimo. Trečias dalykas – gauni vienokią ar kitokią bausmę ir tik po to atleidžiama. Jei to nėra padaroma, jei šita procedūra nėra išlaikoma, visuomenė negali gyventi taikoje nei su savo istorija, nei tarpusavyje", - kalbėjo A. Kubilius.
Praėjusią savaitę Seimas po ilgų diskusijų priėmė naują Liustracijos įstatymo redakciją. Joje yra apibrėžta KGB rezervo karininkų sąvoka, tačiau apie jų veiklos apribojimus nekalbama.