A. Paleckis teigė, kad vieni finansiniai įsipareigojimai būna proceso pradžioje, po to išauga trigubai. „Viskas prasidėjo nuo 100 milijonų litų, staiga pagal kitus paskaičiavimus tai pasiekė 100 ir 300 milijonų litų. Mums tokie skaičiai nepriimtini“, - DELFI aiškino sostinės vicemeras.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo klausimu svarbu ne tik pinigai.
A.Paleckis: Guggenheimas – trečiosioms šalims
„Pati Guggenheimo muziejaus koncepcija pasaulyje vertinama labai prieštaringai. Tai naujosios meno politikos, kuri labai glaudžiai siejasi su įvairiomis finansinėmis grupuotėmis, išraiška. Pats Guggenheimas sparčiai plečiasi trečiojo pasaulio šalyse – sudaromos sutartys, kurios supainioja miestą, užkrauna nemažą mokestį ir įpareigojimą iš Guggenheimo kolekcijų kasmet pirkti ekspozicijas“, - aiškino A. Paleckis.
Pasak jo, tai naudinga pačiam Guggenheimui ir jo imperijai, glaudžiai susijusiai su Niujorko finansine birža ir netgi įvairiomis machinacijomis. Tokia politika mūsų kultūrai, pasak Paleckio, mažai ką duotų.
Jis pritarė aktoriaus Regimanto Adomaičio minčiai, kad visa mūsų kultūra be gailesčio naikinama, o jos pakeisti neturime kuo. Pasak jo, kultūrą valdo Holivudas. A. Paleckis pridūrė, kad Jono Meko vizualiųjų menų centras turi būti atidarytas - jis gali veikti Nacionalinėje galerijoje. A. Paleckiui pritarė sostinės meras Juozas Imbrasas.
A.Zuokas: muziejus atsipirktų
„Jų pozicija kultūros požiūriu mane stebina“, - DELFI sakė A. Zuokas. Pasak jo, šiandien madinga vartoti žodžius „nieko nedarysime“, nes taip elgtis žymiai paprasčiau. A. Zuokas teigė, kad investicijos į muziejų nebūtų išlaidos, nes vėliau miestui neštų pajamas, skatintų ekonomiką.
„Gal jiems trūksta įsigilinimo, jie turėtų suprasti projekto reikšmę“, - kalbėjo sostinės tarybos narys, pridūręs, kad A. Paleckis kalba neįsigilinęs. Jis priminė, kad projektą globoja premjeras Gediminas Kirkilas, idėją palaiko Kultūros ministerija. Pasak buvusio sostinės mero, įgyvendinant projektą privačios iniciatyvos neužtenka – reikia valdžios palaikymo.
Šiuo metu vykdoma Gugenheimo-Ermitažo muziejaus įkūrimo Vilniuje šalia Baltojo tilto galimybių studija. Po jos turėtų paaiškėti, kiek projekto įgyvendinimas kainuos. Anksčiau skelbta, kad naujo pastato statybos prasidės 2009 m., kuomet Vilnius taps Europos kultūros sostine. Statybos turėtų būti baigtos dar po dvejų metų.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę Vilniuje viešėjo garsus pasaulio architektas italas Massimiliano Fuksas. Tikimasi, kad jis dalyvaus uždarame tarptautiniame architektų konkurse Gugenheimo - Ermitažo muziejaus pastatui suprojektuoti. Kiek anksčiau sostinėje jau lankėsi architektai Danielis ir Nina Libeskindai bei architektės Zahos Hadid partneris Patrickas Schumacheris.
Gugenheimo ir Ermitažo muziejai yra vieni didžiausių pasaulyje. Niujorke įsikūręs Gugenheimo muziejus sukaupęs didelę modernaus meno kolekciją, kurioje - dailininkų Salvadoro Dali, Pablo Picasso, Andy Warholo ir kitų žymiausių avangardo menininkų kūriniai.
Sankt Peterburgo Ermitažo muziejus gali pasigirti gausiomis priešistorinio, Rytų kraštų, Vakarų Europos meno, juvelyrikos dirbinių kolekcijomis.