Šiuo metu vidaus reikalų sistemoje dirba 27 statutiniai ir karjeros pareigūnai, po 1990 m. kovo 11 d. baigę aukštąsias mokyklas Vakaruose, 144 baigę aukštąjį mokslą Rusijos universitetuose, ir 59 įgiję aukštąjį išsilavinimą buvusios SSRS aukštosiose mokyklose.

Daugiausia rusiškas ar buvusios SSRS aukštąsias mokyklas baigusiųjų - Policijos departamente (133), taip pat - Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (34), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (30).

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, 68 (1,7 proc.) kariai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai aukštąjį išsimokslinimą po 1990 m. kovo 11 d. įgijo Vakarų aukštosiose mokyklose ar jų filialuose, tiek pat - Rusijos aukštosiose mokyklose ar jų filialuose bei 37 (0,9 proc.) baigė mokslus buvusio SSRS aukštosiose mokyklose.

A.Kubiliaus manymu, šie skaičiai rodo, jog vidaus reikalų sistemoje „studijos Rusijos ar buvusios Sovietų sąjungos aukštosiose mokyklose yra beveik 8 kartus labiau “mėgiamos” nei studijos Vakarų universitetuose“.

Be to, esą Vakaruose studijavusių VRM pareigūnų skaičius yra nykstamai mažas, „todėl policijoje ir išlieka labiau populiarios “sovietinės”, o ne vakarietiškos tradicijos“, o krašto apsaugos sistemoje Vakaruose baigusių studijas skaičius yra 3 kartus didesnis nei VRM, tačiau, anot konservatoriaus, stebina ir nemažas skaičius baigusių studijas Rusijoje ar buvusioje SSSR aukštosiose mokyklose.

A. Kubiliaus teigimu, Vyriausybė ir ministerijos turėtų turėti specialią strategiją, kad „kuo daugiau VRM pareigūnų baigtų mokslus Vakaruose, nes tik taip galima pasiekti realių permainų policijos veiklose“.

„Stebina ir neramina, kad ir KAM-e ir VRM-e kaip nei vienoje kitoje valstybinėje sistemoje dirba tiek daug Rusijos aukštąsias mokyklas baigusių pareigūnų. Ar tai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, turėtų atsakyti specialiosios struktūros,- antradienį išplatintame pranešime teigia A. Kubilius.

Tačiau Vidaus reikalų Regimanto Čiupailos teigimu, tokios pagrindo tokiems vertinimams nėra, nes absoliutūs skaičiai - labai maži.

„Juk viskas priklauso nuo masto ir nuo to, koks yra absoliutus dydis (studijuojančiųjų Rusijoje - DELFI) ir iš duomenų matome, kad jis labai menkas, visi linkėtume, kad jis būtų dar mažesnis. Bet žinome ir tai, kad Vakarų universitetų padalinių beveik nėra arti, išvykti - reiškia ilgam atsitraukti nuo darbo.

Be to, tie žmonės, kurie studijuoja, patys renkasi. Manyčiau, kad kitos institucijos, Studijų vertinimo centras - jie turėtų atsižvelgti ir įvertinti, kokios kokybės tos studijos yra“, - DELFI antradienį sakė R.Čiupaila.

Pasak R.Čiupailos, norint žmones labiau paskatinti rinktis studijas užsienyje ne Rusijoje, o Vakarų valstybėje, pirmiausia reikėtų įdiegti gerą informacinę sistemą apie tokių studijų galimybes, apie aukštąsias mokyklas, jų lygį ir studijų kokybę.

„Problema ta, kad nėra siuntimo į Vakarų universitetus mechanizmo, bent jau toje srityje, kurią reguliuoja vidaus tarnybos statutas“, - sakė R.Čiupaila.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją