Šalies vadovas nurodo, jog įstatymas priimtas pažeidžiant Seimo statutą, taigi atitinkamai ir Konstituciją.
Spalio pradžioje priimant Liustracijos įstatymo pataisas dalis parlamentarų suabejojo, ar šiuo atveju nebuvo pažeistas statutas, nes tik paskutinę dieną buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, be to, Seime esą nebuvo išdalintas originalus galutinis įstatymo pataisų projekto tekstas.
Remdamiesi Seimo statutu penktadalis - 32 parlamentarai kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Muntianą, kad pastarasis nepasirašytų įstatymo ir nesiųstų jo prezidentui, kol nėra gautos Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvados.
Seimo etikos ir procedūrų komisija kaip tik tuo metu subyrėjo, nes didesnioji dalis komisijos narių pasitraukė, teigdami negalėdami toliau dirbti su neatstatydinta komisijos pirmininke „darbinte“ Romualda Kšaniene.
Seimo etikos ir procedūrų komisijai per nustatytą 5 dienų terminą nesusirinkus ir nepateikus išvadų, Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas galiausiai priėmė sprendimą pasirašyti įstatymą ir perduoti jį prezidentui.
Šalies vadovas mano, kad priimant naują Liustracijos įstatymą ir nesilaikant Seimo statuto buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinto įstatymų leidybos proceso stadijų seka.
„Šis įstatymas, kaip ir prieš tai teiktos iniciatyvos, iš esmės nesureguliuoja liustracijos proceso, kuris, reikia pripažinti, pateko į aklavietę. Fragmentiškomis, tik dalinėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti istorinio teisingumo“, - sakė V.Adamkus.
Valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad teismuose pralaimimos dauguma apskųstųjų bylų dėl sąmoningo bendradarbiavimo su KGB. Prezidento nuomone, taip visuomenės akyse diskredituojama pati liustracijos idėja - nustatyti ir įvertinti asmens ryšių su sovietų slaptosiomis represinėmis struktūromis pobūdį ir garantuoti Lietuvos saugumą.
Pasak šalies vadovo atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, būtent „Liustracijos įstatymo paskirtis ir yra padėti kurti nacionalinio saugumo sistemą, ginančią valstybę ir jos gyventojus, piliečių teises ir laisves, kurti nacionalinio saugumo sistemą, saugančią nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą“.
„Įstatymas taip pat turi įgyvendinti ir valstybės teisę taikyti asmens lojalumo bei patikimumo valstybei principą“, - trečiadienį žurnalistams sakė R.Grumadaitė.
Anot jos, Prezidentas kreipiasi į Seimą ir ragina kritiškai įvertinti jau įvykusį liustracijos procesą, tai yra siekti politinio sutarimo dėl jo tolesnės eigos, nustatyti aiškias taisykles ir apibrėžtus terminus. R.Grumadaitės teigimu, tokio sutarimo pagrindu parengtas įstatymas neturėtų kelti abejonių dėl jo atitikimo Konstitucijai bei priėmimo procedūros teisingumo.
„Liustracija turi padėti visuomenės susitaikymui. Šio proceso negalima paversti politinės kovos priemone“, - mano V. Adamkus. Prezidento nuomone, būtina susitarti dėl liustracijos termino, nes baigiasi pirmojo Liustracijos įstatymo numatytų apribojimų galiojimas tiems asmenims, kurie sąmoningai bendradarbiavo su sovietų slaptosiomis tarnybomis.
Beje, pastaruosius raginimus šalies vadovas išvardino tik žodžiu ir šiuo atveju nepasinaudojo galimybę pateikti konkrečius siūlymus kartu su įstatymo veto.
„Prezidentas neprivalo pateikti siūlymus, jis gali ir tik vetuoti, kartu prezidentas žodžiu pateikia politinį siūlymą“, - žurnalistams sakė R.Grumadaitė.
A.Matulevičius: prezidento sprendimas tik pakurstys aistras
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Algimanto Matulevičiaus manymu, prezidento sprendimas vetuoti Liustracijos įstatymo pataisas gali įstumti Liustracijos procesą į dar gilesnę aklavietę ir pakurstyti dar daugiau bereikalingų aistrų.
„Iš tiesų liūdnoka, kad taip žaidžiama su šia labai jautria tema. Negalima taip daryti. Šis įstatymas iš viso paketo, yra , ko gero, pats nekalčiausias. Ir svarbiausia, kad jame kalbama apie Liustracijos komisiją, apie naujus jos sudarymo principus, kad ji būtų finansuojama iš biudžeto. Dabartinė gi visuomeniniais pagrindais veikusi komisija, kaip žinome, baigia sugriūti - jau trečias iš penkių jos narių padavė mums atsistatydinimo pareiškimą, kurį būsime priversti tenkinti“, - DELFI trečiadienį sakė A.Matulevičius.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, jog tai jau yra antras prezidento veto - anksčiau šalies vadovas yra vetavęs liustracijos įstatymą dėl kadrinių KGB darbuotojų.
„Prezidentas vieną įstatymą vetavo, kuris liečia kadrinius rezervo karininkus ir dabar kitą, kuris taip pat, matyt, užkliuvo dėl rezervo karininkų. Tai neaišku, kodėl taip kliūna tik ši viena grupė. Man tai atrodo keista, kodėl tuomet apskritai nededamas kryžius ant liustracijos? Aš nesu šalininkas pavėluotų liustracijų, bet kada viena pusė kelia aistras ypatingai bandydama apsaugoti vieną žmonių grupelę, tada kita pusė sugalvos naujus būdus kaip su tuo kovoti - jau yra vienas projektas, kuriuo siūloma liustracijos terminą (buvusių bendradarbių veiklos apribojimų - DELFI) pratęsti iki 2012 m.“, - teigė A.Matulevičius.
Už Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimą spalio 11 d. balsavo 59 parlamentarai, 6 susilaikė, niekas nebalsavo prieš.
Naujame dokumente yra apibrėžta KGB rezervo karininkų sąvoka, tačiau apie jų veiklos apribojimus nekalbama. Tiesa, KGB rezervo karininkai būtų įtraukti į bendrą bendradarbiavusiųjų su KGB įskaitą. Politikai taip pat įteisino naują Liustracijos komisijos sudarymą tvarką.
Dokumente apibrėžta, kad KGB rezervo karininkas - asmuo, įtrauktas į KGB ir kitų buvusios SSRS specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta ypatingojo periodo (karo grėsmės, karo pradžios, stichinių nelaimių ir masinių riaušių metu) ir karo atvejais.