Lietuviai toleruoja švenčiančius Spalio revoliuciją

Didelė dalis, tai yra 42,8 proc., visų šalies didžiųjų miestų gyventojų teigiamai vertina faktą, kad iki šiol Lietuvoje yra žmonių, tebešvenčių Spalio socialistinės revoliucijos metines. Šie respondentai tokią savo nuomonę argumentuoja tuo, kad laisvoje, demokratiškoje šalyje visi turi teisę švęsti tai, ką nori. Daugiausiai (64,2 proc.) taip mamančiųjų tarp jauniausių – 18–29 m. amžiaus apklaustųjų.

Maždaug penktadalis (21 proc.) respondentų Spalio revoliucijos šventimą vertina neigiamai, nes komunizmas prieštarauja žmogaus prigimčiai.

Šios nuomonės laikosi 60–80 m. amžiaus grupės apklausos dalyviai.

Maždaug tiek pat (22,6 proc.) Spalio revoliucijos metinių minėjimą vertina neigiamai dėl to, kad ši revoliucija lėmė Lietuvos okupaciją. Taip manančiųjų daugiausia tarp 30–39 m. amžiaus grupės respondentų.

Tačiau nė vienas apklaustasis neprisipažino, kad pats švenčia šią datą.

Absoliuti dauguma (53,9 proc.) apklaustųjų mano, kad 1917 m. bolševikų perversmas Rusijoje turėjo didelę įtaką Lietuvos istorijai. Ir tik 4 proc. respondentų teigia, kad tai neturėjo jokios įtakos.

Daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad bolševikų bandymas sukurti komunizmą buvo nevykęs istorinis eksperimentas, nusinešęs milijonus aukų. Penktadalis respondentų (18,9 proc.) šiuo klausimu nuomonės neturi.

Dauguma (79,4 proc.) visų Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų kategoriškai nenorėtų, kad į Lietuvą grįžtų tokia pati sistema ir tvarka kaip Sovietų Sąjungos laikais. Ir vos 2 proc. apklaustųjų ilgisi anos sistemos ir ją palaiko.