„Į Lietuvą atvažiavau dar 1998 metais studijuoti. Kadangi esu krepšinio aistruolis, apie šalį visų pirma sužinojau per šį sportą ir Arvydą Sabonį. Na, o pasidomėjęs Lietuva, užsimaniau ir atvažiuoti“, – prisiminė puikiai lietuviškai kalbantis Hao.
28-erių metų vyras vedė lietuvaitę ir ketina toliau gyventi Vilniuje: „Visada sakau, kad Kinija yra mano šalis, o Vilnius – gimtasis miestas“.
Virėjus veža iš Kinijos
Vilniaus universiteto studentus kinų kalbos mokantis H.Wangas netrukus ketina atidaryti savo restoraną. Nors sostinėje iš viso jau yra apie 40 kinų maisto kavinių ir restoranų, Hao neabejoja atrasiantis nišą ir sau: „Į miesto centrą nelįsiu, nes ten ir taip yra dauguma kinų kavinių. Savąją atidarysiu Šiaurės miestelyje“.
Būsimasis verslininkas paaiškina, kad kinai Vilniuje pasidaliję teritorijomis ir į „svetimą daržą“ nevalia lįsti.
Nacionalinio maisto kavinės ir restoranai – pagrindinė į Lietuvą atvykusių kinų veiklos sritis.
Jau septynioliktus metus Vilniuje gyvenantis restorano „Rytai“ savininkas Yankangas Dingas pasakoja daugumos darbuotojų ieškantis tėvynėje: „Pekine kartais rengiu specialią virėjų atranką ir siūlau atvykti dirbti į Lietuvą“.
Lietuvoje lengva kvėpuoti
Vyras teigia, kad dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ieškodamas vietos savo verslui apvažiavo visas tris Baltijos šalis ir Lenkiją, tačiau Lietuva jam patikusi labiausiai.
Vienas svarbesnių ir gan keistai skambančiu impulsu kinui buvo ir, palyginti su Kinija, nepaprastai švarus lietuviškas oras: „Kinijoje vis daugėja įvairių gamyklų ir fabrikų, kurie baisiai užteršia orą – ypač sunku kvėpuoti Pekine ir kituose dideliuose miestuose, ten dažnai tvyro smogas“.
Dauguma į Lietuvą atvykusių kinų darbo ieško tarp savo tautiečių. „Per devynerius mano darbo metus į darbo biržą neatėjo ir nesikreipė nė vienas kinas“ - pastebėjo Vilniaus darbo biržos užsieniečių įdarbinimo konsultantė Rita Pivorienė.
Specialistė pastebi, kad dar prieš kelerius metus sostinėje veikė daugiau kinų įsteigtų prekybos įmonių, kurios dažnai per darbo biržą ieškodavo lietuvių vadybininkų ir kitų darbuotojų. Dabar smulkia prekyba užsiimančių kinų dažniausiai galima sutikti Gariūnų turgavietėje, kur jie prekiauja įvairiomis smulkmenomis – nuo laikrodžių iki žaislų.
Kalba – sunkiai įkandama
Pedagoginį universitetą tėvynėje baigusi Jan Dzi Vilniuje dirba grožio salone. Egzotiškos išvaizdos mergina iš pradžių kiek nustebina klientes, tačiau vėliau įsidrąsinusios lietuvaitės J.Dzi ima klausinėti apie Kiniją.
„Vietiniams gyventojams mano šalis ir tradicijos atrodo labai įdomios. Kai su vyru tuokėmės, į vestuves pakvietėme daug draugų lietuvių. Paskui apie sutuoktuves rašė net keli lietuviški žurnalai“, - rusiškai pasakojo Jan.
Absoliuti dauguma į Lietuvą atvykusių kinų kalba rusiškai, kadangi dažnas jų šios kalbos mokėsi studijų tėvynėje metu. Reta išimtis – Hao Wangas, kuris tik atvykęs pasiryžo išmokti kinams sunkiai perkandamą lietuvių kalbą.
„Jūsų kalbos intensyviai mokiausi dvejus metus. Tačiau universiteto dėstytojai prisipažino, kad Lietuvoje nėra sukurta tinkamos metodikos lietuvių kalbos mokyti azijiečius“, – pasakojo H.Wangas. Vyras prisiminė, kad jam tėvas patarė Lietuvoje išmokti kalbėti lietuviškai, kadangi tai yra pagarbos šaliai ženklas.
Drauge suburia ambasada
Vilniuje gyvenantys kinai prisipažįsta, kad didelėmis bendruomenėmis susirenka retai. „Visi turi savo reikalų – verslai, studijos, taigi kartu susirenkame retai“, – pastebėjo Y.Dingas.
Lietuvoje gyvenančius kinus drauge dažniausiai suburia Kinijos liaudies respublikos ambasada, kiekvienais metais organizuojanti Naujųjų metų, Mėnulio šventės ir Nacionalinės dienos šventimą.
Šiemet rugsėjo 26 d. rengtame Kinijos liaudies respublikos 58-ąsias įkūrimo metines pažymėjusiame bankete tarp iškilių Lietuvos politikų ir užsienio šalių ambasadorių šmėžavo ir nemažai Vilniuje gyvenančių kinų, kai kurie jų atėjo su šeimomis.
Kinai pasakojo, jog gyvenant Lietuvoje sunku išlaikyti savo tautines tradicijas. Kai kurie jų, kaip kad su lietuvaite šeimą sukūręs H.Wangas, perima lietuviškas švenčių tradicijas.
Kinų gyvenimo būdą daugiau puoselėja su visa šeima Vilniuje apsigyvenę žmonės. Beje, Vilniuje apsigyvenus vienam šeimos nariui, dažnai čia atvyksta ir kiti jo giminaičiai. „Tai yra žmogiška, visi nori gyventi kartu su savo šeimomis“, – pastebėjo H.Wangas.
Vilniečius valdo stereotipai
H.Wangas Vilniaus universiteto studentus mokydamas kinų kalbos pastebi, kad vis labiau auga lietuvių susidomėjimas Kinijos kalba ir kultūra. Ypač lietuvaičius pastaruoju metu traukia tradicinės kinų medicinos paslaptys.
Tačiau vyras teigia dažnai susiduriantis su neigiamu vilniečių požiūriu į kinus. „Jie labai šaltai žiūri į užsieniečius. Pastebėjau, kad kauniečiai daug malonesni. Kiek kartų buvau Kaune, žmonės labai gerai mane priėmė ir, jeigu nežinodavau, kur eiti, jie visuomet mielai parodydavo arba palydėdavo. O vilniečiai žiūri tik savęs“, – teigė H.Wangas.
Kinai teigia, kad žmonės gatvėse dažnai keistai į juos žiūri, ypač pasišaipyti mėgsta jaunimas. „Lietuvos merginos šiltesnės ir atviresnės už vaikinus, o jie atrodo labai šalti, nelinkę bendrauti. Apskritai pastebėjau, kad, tarkime, Suomijos ir kitų Skandinavijos valstybių gyventojai daug tolerantiškesni užsieniečiams nei lietuviai“, – įspūdžiais dalijosi H.Wangas. Vyras teigė, kad lietuviai iš tikrųjų labai mažai žino apie Kiniją, o jei ką ir žino – tai iš neigiamos pusės. Lietuvius dažnai valdo stereotipai, tokie, kaip kad – visos Kinijoje pagamintos prekės yra nekokybiškos.
„Tenka išgirsti neigiamų pasisakymų, kad Vilniuje daugėja kinų“, – sakė H.Wangas. Vyras nemano, kad sostinės gyventojai turėtų dėl to nuogąstauti. Ir Kinijoje ekonomika sparčiai auga, žmonės ir ten gerai gyvena, todėl masiškai į Lietuvą tikrai neplūs.
Kvartalo teks palaukti
Vilniuje gyvenantys kinai prisipažįsta kartais pamąstantys apie atskiro kinų kvartalo – China Town'o – įkūrimą. Tačiau kol kas tai – tik tolimos perspektyvos planai, kadangi daugiau kaip 200 gyventojų būtų tikrai per menkas argumentas kinų kvartalo arba bent vienos gatvelės įkūrimui.
„Su keliais restoranų savininkais ir čia gyvenančiais kinais buvome susirinkę ir kalbėjome apie kinų rajono įkūrimo Vilniuje perspektyvas. Tačiau tai sudėtinga – reikia, kad savivaldybė skirtų specialią gatvę. O tam, kad galima būtų pradėti steigti China Town'ą, reikia bent poros tūkstančių gyventojų“, – svarsto Hao Wangas.
Pavyzdžiui, Vengrijos sostinėje Budapešte įkurtame China Town'e gyvena apie 10 tūkst. kinų. Ten įsikūrusios ištisos kinų gyvenamos gatvės, parduodami net žemėlapiai kinų kalba.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Lazdynų pėsčiųjų tiltas laukia renesanso
Verslo milžinai kibo į atlapus
Lietuvoje bankomatus švarinantys sukčiai gali išvengti bausmės