Kaip nurodo apklausos rengėjai, už Tėvynės sąjungą dažniau balsuotų vyresnio amžiaus (per 56 m.), didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.
„Tvarkos ir teisingumo“ kandidatams labiau simpatizuoja mažiausių pajamų (iki 500 litų vienam namų ūkio nariui), rajonų centrų, rajoninių miestų ir kaimų gyventojai.
Socialdemokratai dažniau gali tikėtis vidutinio amžiaus (36-56 m.), aukštesnio išsimokslinimo atstovų paramos.
Už opozicinę Darbo partiją, apklausos duomenimis, balsuotų 8 proc, už opozicinius socialliberalus 5,4 proc. apklausos dalyvių.
Valdantieji valstiečiai liaudininkai bei liberalcentristai, kaip rodo apklausa, neperkoptų 5 proc. barjero surinkę atitinkamai 4,5 proc. ir 4,4 proc. simpatikų balsų.
Tačiau didžiausia dalis apklausos dalyvių - 32 proc. nurodo, kad dar nėra apsisprendę, už ką balsuos arba apskritai nebalsuos.
Politologo Antano Kulaukausko manymu, tokios partijų reitingų tendencijos, tikėtina, gali išlikti ir ateityje, jei šalyje neįvyks esminių politinių pokyčių.
"Socialdemokratų kritimą lemia ekonomikos smukimas, infliacija ir, tiesą sakant, ne itin geras gebėjimas tvarkytis su problemomis. "Trigalvio slibino" sukeltas skandalas taip pat neprideda jiems reitingų. Konservatoriai ilgą laiką ir buvo antri treti, tad natūraliai, kai socdemai smunka, jie lieka pirmi, tačiau gal net mažesniu laipsniu nei galima būtų tikėtis", - DELFI sakė A.Kulakauskas.
Liberaldemokratų kilimas, anot politologo, taip pat nėra netikėtas ir nesunkiai paaiškinamas.
"Viena vertus, po R.Pakso apkaltos visų praėjusių metų aiškėja, kad ta apkalta nelabai įtikinama buvo didelei daliai visuomenės, nemaža dalimi tuometinio valdžios eltio organizuota ir net per teismus nepavyko įrodyti, bent jau liaudies akyse, kad jis (R.Paksas - DELFI) buvo kažkaip pažeidęs Konstituciją ar įstatymus", - svarstė A.Kulakauskas.
Libdemų reitingų augimą, politologo manymu, lemia ir jų populistinė retorika, "nors tame populizme yra tai, kas nemažai daliai visuomenei ir reikia, kad būtų daroma".
Taip pat ryškus ir nekintantis rodiklis - didžiulė dalis (daugiau nei trečdalis) neapsisprendusiųjų, už ką balsuos, tačiau, politologo teigimu, galima įtarti, jog daugiausia pastarųjų apskritai neateitų balsuoti.
| Už kurią partiją balsuotumėte, jei rytoj vyktų rinkimai į Lietuvos respublikos Seimą? (proc.) | |
|---|---|
| Už Tėvynės sąjungą (Konservatorius) | 15,1 |
| Už partiją „Tvarka ir teisingumas“ (liberaldemokratus) | 12,3 |
| Už Socialdemokratų partiją | 12,0 |
| Už Darbo partiją | 8,0 |
| Už Naująją sąjungą (Socialliberalus) | 5,4 |
| Už valstiečių liaudininkų sąjungą | 4,5 |
| Už liberalų ir centro sąjungą | 4,4 |
| Kita | 6,2 |
| Nežino/ neapsisprendė/ nebalsuotų | 32,1 |
| Iš viso: | 100 |
Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ lapkričio 8-16 dienomis atliko viešosios nuomonės tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų politines simpatijas. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.