Tyrimas parodė, kad 30,8 proc. Lietuvos gyventojų islamą vertina nei palankiai, nei nepalankiai, kas ketvirtas į klausimą, kaip vertina islamą, neatsakė. Romos katalikus palankiai vertinantys nurodė 76,5 proc. respondentų, nepalankiai krikščionybę vertina tik 5 proc. apklaustųjų. 31,9 proc. palankiai vertina stačiatikius, 28,2 proc. – protestantus, 12,1 proc. – budistus, 7,9 proc. – judaistus. Nepalankiai stačiatikius vertina 8,5 proc. respondentų, protestantus – 10,2 proc., budistus – 19,1 proc., judaistus – 23,1 proc.
A.Jakubauskas: islamas – taiki religija
„Labai gaila, bet Lietuvoje apie islamą labai nedaug žinių. Ką rodo televizijos, kiša, bruka apie prievartos aktus, sudaro kažkokį stereotipą. Šiaip islamas neturi nieko bendra su dalykais, kurie atsirado prieš 10-15 metų“, - DELFI aiškino pasaulietinės Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.
Pasak A. Jakubausko, pačiai islamo religijai – 1420 metų, o priešprieša, atsiradusi ties islamo vardu, tesiekia 15-20 metų. Jo nuomone, problema atsirado dėl Palestinos valstybės neišspręstų klausimų – kai kūrėsi Izraelis, nuspręsta, kad bus įkurtos Izraelio ir Palestino valstybės. Izraelio valstybė įkurta, o Palestinos problema neišspręsta iki šiandien. „Galbūt šioje dvasioje visi įvykiai, kurie bandomi sieti su islamo vardu, pasaulyje ir rutuliojasi“, - svarstė humanitarinių mokslų daktaras.
Pašnekovas priminė, kad islamas Lietuvoje atsirado ne šiandien, o tuo pat metu, kai Lietuva priėmė krikštą – XIV a. Tuomet šalyje atsirado pirmieji musulmonai – totoriai, kurie atėjo su misija ginti valstybę ir daugiau nei 600 metų gyveno taikiai, draugystėje su vietos gyventojais. „Tuo taikiu gyvenimu, kuris per amžius susiklostė, ir reikėtų remtis. Reikia bandyti konstruoti tokį modelį, o ne modelį, paremtą kriminalizuotų žinių vaizdu, kas labai negerai“, - aiškino A. Jakubauskas.
Jis tikisi, kad jaunoji visuomenės dalis, islamą studijuojanti aukštosiose mokyklose, bus su religija supažindinta. Kartu jis pripažįsta, kad tokių – mažuma, tad neaišku, ką daryti su visiškai nieko nežinančiais žmonėmis.
„Islamo nereikia bijoti. Islamas yra taikos religija, nes per tuos amžius, kada Artimuosiuose Rytuose kartu egzistuoja islamas ir krikščionybė, ypatingų susidūrimų nebuvo iki XX a. vidurio. Šalia stovi ir bažnyčios, ir mečetės, vieni eina čia, kiti ten ir Jeruzalėje, ir Betliejuje. Ir niekas tam netrukdo, tad, manau, reikalas politizuotas ir mūsų dienų aktualijomis išpūstas“, - kalbėjo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas. Tačiau jis pabrėžia, kad labai negerai, kai bandoma visus musulmonus suplakti į vieną katilą. Tai, pasak A. Jakubausko, tas pats, kaip kartu suplakti visus krikščionis.
Jis teigė, kad abi religijos turi bendrą šaknį ir bendražmogiškas vertybes. Pašnekovas prognozavo, kad ateis laikas, kai religijos bus priverstos sugyventi taikiai, nors taikiai gyvena ir dabar: popiežius Jonas Paulius II apsilankė mečetėje, dabartinis popiežius Benediktas XVI susitiko su islamo dvasiniais lyderiais.
Lietuvoje islamą išpažįstančiųjų skaičius ypatingai nesikeičia jau keliasdešimt metų. Pagrindinę tikinčiųjų grupę sudaro Lietuvos totoriai. 1989 m. Lietuvoje skaičiuota apie penkis tūkstančius musulmonų, šiandien jų turėtų būti apie 4 tūkstančius 200. Tarp jų – 20-25 konvertitai, atsivertę į islamą iš kitų religijų. DELFI jau rašė, kad Lietuvoje daugėja atsivertusiųjų į islamą.
Trečdalis į bažnyčią eina tik per religines šventes
Minėto tyrimo metu 80,2 proc. respondentų atsakė išpažįstantys Romo katalikų tikėjimą, 2,7 proc. – ortodoksų (stačiatikių). 0,7 proc. apklaustųjų nurodė esantys sentikiai, 0,6 proc. – evangelikai liuteronai, 0,4 proc. – evangelikai reformatai. Kas dešimtas respondentas pareiškė netikintis, 4,4 proc. į klausimą neatsakė.
Paklausti, ar dažnai paskutiniu metu eina į bažnyčią ar lanko religinius susitikimus, išskyrus verstuves, laidotuves ar krikštynas, 33 proc. nurodė bažnyčią lankantys tik per religines šventes, Kalėdas ar Velykas. 17 proc. teigė tai darantys kartą per metus ar rečiau, 16 proc. – nors kartą per mėnesį, 9 proc. – kelis kartus per mėnesį, 8 proc. – nors kartą per savaitę. 13 proc. apklaustųjų sakė bažnyčios ar religinių susitikimų nelankantys niekada arba beveik niekada.
Nepriklausomai nuo to, eina į bažnyčią ar ne, 78,6 proc. apklaustųjų save apibūdintų kaip tikintį, 16,4 proc. – kaip netikintį (abejingą religijai). Įsitikinusiais ateistais save laiko 1 proc. Lietuvos gyventojų.
51 proc. apklaustųjų save apibūdino kaip mažiau religingus nei jų tėvai, 32,9 proc. jaučiasi tiek pat religingi kaip ir tėvai, 5 proc. sakė esantys religingesni už tėvus.
