Daugelis Vakarų valstybių, turinčių geresnes sąlygas kurti ir diegti balsavimo internetu sistemas, atsisakė jų dėl pernelyg didelių saugumo pavojų. Lietuvos ekspertai taip pat pripažįsta matantys žymiai daugiau e. balsavimo trūkumų nei privalumų.
Pilietiškumo nepridės
Balsavimo sistemos diegimo tikslingumu abejoti verčia tai, kad pagrindinis jo šalininkų deklaruojamas tikslas – padidinti rinkėjų aktyvumą – greičiausiai liktų neįgyvendintas.
Estijoje e. balsavimas rinkėjų aktyvumą padidino tik puse procento ir beveik visi internetu balsavę Estijos piliečiai teigia, kad būtų balsavę ir tradiciniu būdu rinkimų apylinkėse.
Lietuvoje, Elektroninio balsavimo galimybių studijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas įvedus balsavimą internetu geriausiu atveju padidėtų 2–2,5 proc.
Loginiai argumentai taip pat nežada rinkėjų bumo. Pasak politologės Ainės Ramonaitės, didžioji dalis piliečių nedalyvauja rinkimuose ne todėl, kad tingi arba jiems yra pernelyg nepatogu nuvykti į apylinkę, o todėl, kad neturi motyvacijos.
„Palengvinimas? Lengviausia yra išvis nebalsuoti. Kyla klausimas, ar palengvinimas apskritai yra svarbus“, – sako mokslininkė.
Pasak jos, daugiausiai rinkėjo pastangų reikalauja ne nuvykimas į apylinkę, o sprendimo, reikalaujančio informacijos apie kandidatus surinkimo ir įvertinimo, priėmimas.
Tačiau tyrėjai sutinka, kad balsavimas internetu vis dėlto galėtų efektyviai padėti emigrantams.
„Tai viena įdomiausių priežasčių, kodėl verta svarstyti elektroninį balsavimą, jo privalumus ir trūkumus“, – sako studijos rengėjas, Viešosios politikos ir vadybos instituto ekspertas Egidijus Barcevičius.
Įvaizdžio besivaikant
Balsavimas internetu taip pat galėtų padėti formuoti Lietuvos, kaip pažangios valstybės, įvaizdį. Tačiau ekspertai teigia, kad apsiskelbusi antrąja elektroninį balsavimą įsivedusia valstybe Lietuva nebūtinai sulauktų pripažinimo.
Pasak A. Ramonaitės, jei internetinį balsavimą įsivestų, pavyzdžiui, Rusija, visi į tai žiūrėtų nepatikliai. Politologė teigia, kad būtinas kompleksinis įvaizdžio formavimas ir vien elektroninio balsavimo Lietuvai nepakaks.
Be to, jei rinkimuose internetu kiltų rimtų nesklandumų, tai būtų nemažas smūgis Lietuvos demokratijos įvaizdžiui.
Saugu, bet ar slapta?
Nors įmanoma sukurti saugią nuo įsilaužimų elektroninio balsavimo sistemą, visgi neįmanoma prie kiekvieno kompiuterio pastatyti policininko, kuris stebėtų, ar pilietis nėra verčiamas balsuoti arba neparduoda savo balso.
Elektroninis balsavimas, pasak politologų, visiškai prasilenkia su slaptumo principu. Jei rinkimų apylinkėje esanti kabina bent formaliai užtikrina balsavimo slaptumą, tai balsavimas internetu iš principo eliminuoja balsavimo kontroliuojamoje aplinkoje galimybę.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas Žinių radijo laidoje teigė, kad balsą įmanoma parduoti net ir kabinoje rinkimų apylinkėje, pavyzdžiui, nufilmavus ar nufotografavus biuletenį ir vėliau tai parodžius atlygį duodančiam asmeniui.
Tačiau balsuojant internetu nelieka net formalių priemonių užtikrinti, kad pilietis balsuoja savo laisva valia.
Svarbus partijų santūrumas
Tyrimo duomenimis, balsavimo internetu galimybe tikrai pasinaudotų 15 proc. Lietuvos piliečių. Labiau linkusių balsuoti internetu, o ne apylinkėje, yra 9 proc. Ištikimų tradiciniam balsavimui apylinkėse yra 47 proc.
Daugiausiai internetu balsuotų Liberalų ir centro sąjungos (48 proc.) bei Liberalų sąjūdžio rėmėjų (43 proc.), mažiausiai – valstiečių liaudininkų šalininkų (12 proc.).
Tačiau A. Ramonaitė teigia, kad dėl to politinės partijos neturėtų jokios naudos, kadangi bendras jų rinkėjų aktyvumas nepadidėtų.
Didesnė problema, pasak jos, yra ta, kad partijos galėtų spekuliuoti įtarimais dėl balsavimo internetu sąžiningumo ir taip formuoti visuomenės nuomonę.
„Net jei sistema yra saugi, įmanomos įvairios manipuliacijos, sakant, kad ji yra nesaugi“, – pritaria E. Barcevičius.
Estijoje prieš vykdant e. rinkimus buvo pasirašytas partijų susitarimas, draudžiantis skelbti nepagrįstus įtarimus dėl balsavimo internetu. Pasak A. Ramonaitės, toks susitarimas būtų būtinas ir Lietuvoje.
Apie ką nediskutuojama
Kalbose apie demokratijos ir technologijos giminiavimąsi dažniausiai diskutuojama apie balsavimą internetu, tačiau beveik neužsimenama apie kitas modernių komunikacijų teikiamas galimybes gerinti demokratijos kokybę.
Jau minėta, kad sunkiausias rinkėjo „darbas“ šiais laikais yra pasirinkti. Būtent šiam procesui palengvinti šveicarai naudoja projektą „Smartvote“.
Šios interneto duomenų bazės pagalba piliečiai gali išsiaiškinti, kurio politiko pažiūros jam yra artimiausios, sužinoti, ar skiriasi jo ir tam tikro politiko pozicijos konkrečiais klausimais.
Principas paprastas: politikai atsako į aktualų klausimyną ir vėliau tokį patį klausimyną įveikę piliečiai gali susirasti labiausiai jų pažiūras atitinkančius kandidatus.
Tai ne tik palengvina apsisprendimą prieš rinkimus, taip pat suteikia galimybę kontroliuoti, ar išrinktas atstovas laikėsi savo viešai deklaruotos pozicijos.
Šiam tikslui su duomenų baze galėtų būti siejama informacija apie politiko balsavimus parlamente ar savivaldybėje, teisės aktų ir iniciatyvas ir panašiai. A. Ramonaitė teigia, kad ką nors panašaus bus stengiamasi sukurti ir Lietuvoje, ir tai greičiausiai bus ne valdžios, o pilietiškai nusiteikusių ekspertų iniciatyva.
Kurį laiką veikiančiame individualiomis pastangomis sukurtame puslapyje seimas.idemokratija.info jau pateikiama Seimo narių aktyvumo, posėdžių lankomumo, komandiruočių statistika. Tačiau, pasak puslapio kūrėjo Žygimanto Medelio, ji kol kas yra pateikiama nepatraukliai ir turi būti tobulinama.