Į teismo posėdį konvojaus pareigūnų atvestas sportiniais drabužiais apsirengęs buvęs omonininkas neslėpė nuostabos, kad į jo skundo nagrinėjimą susirinko būrys žurnalistų. Geros nuotaikos K. Nikulinas bendravo tik su advokatu Oskaru Rode.
Jeigu nuteis, kalės Lietuvoje
Po maždaug pusantros valandos trukusio posėdžio trijų teisėjų kolegija nusprendė palikti Generalinės prokuratūros sprendimą, kuriuo SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) teroristinės grupės „Delta 1" smogikas bus perduotas Lietuvai.
Prokuroras Marcinas Vilumas teigė, kad įtariamasis į Lietuvą turėtų būti išsiųstas maždaug per porą savaičių. „Šią procedūrą atliks policijos pareigūnai", - sakė prokuroras.
Paklaustas, ką teismas Lietuvai išdavė, K. Nikuliną ar Latvijos policijos liudytojų apsaugos programoje dalyvaujantį K. Michailovą, prokuroras atsakė, jog Lietuvai išduotas K. Nikulinas. „Jeigu Lietuvoje jis bus nuteistas, bausmę atliks Lietuvoje, nes K. Nikulinas nėra Latvijos pilietis", - sakė prokuroras.
Rygoje praėjusiais metais sulaikytas K. Nikulinas turėjo Konstantino Michailovo asmens dokumentus.
Teismo posėdyje K. Nikulinas pareiškė, jog neturėtų būti išduotas Lietuvai, nes esą nusikaltimas, kuriuo jį kaltina mūsų šalis, padarytas prieš 16 metų ir esą jau suėjęs senaties terminas.
„Teismą informavau, kad šiam nusikaltimui senaties terminas nėra taikomas", - DELFI sakė Latvijos generalinės prokuratūros prokuroras.
K.Nikulino advokatas: kodėl Lietuva jo neieškojo 16 metų?
Tuo tarpu K. Nikulino advokatas Oskaras Rodė po teismo piktinosi, kad Latvija įtariamąjam buvo suteikusi kitą pavardę ir pasą, tačiau savo įsipareigojimų liudytojų programoje dalyvavusiam ir prieš nusikaltėlius liudijusiam vyriškiui neįvykdė duotų pažadų.
„Iš vienos pusės, kai valstybei naudinga, ji pažada juo rūpintis, o kai žmogus atlieka pareigą ir lieka nereikalingas, jis paliekamas vienas ir pažadai pamirštami", - kalbėjo advokatas. O. Rodė įsitikinęs, kad K. Nikuliną Lietuvos teismas išteisins.
Advokatas stebėjosi, kad Lietuvos prokurorai tik praėjus daugiau kaip 16 metų po Medininkų žudynių kreipėsi į Latvijos prokurorus dėl K. Nikulino suėmimo.
„Jie meluoja (Lietuvos prokurorai – aut.past.), jeigu sako, kad K. Nikulino ieškojo, - sakė teisininkas. – K. Nikulinas arba K. Michailovas niekur nebuvo išvykęs ir nesislapstė. 2000-aisiais metais atvykę Lietuvos pareigūnai jį apklausė ir išvyko. Daugiau nieko neįvyko, todėl man nesuprantama, kodėl jis dabar turi būti suimtas ir perduotas į Lietuvą".
Lietuvoje K. Nikulinui gresia laisvės atėmimo bausmė iki 20 metų arba įkalinimas iki gyvos galvos.
Gyveno turėdamas kitą pavardę
Praėjusių metų lapkričio 28-ąją Rygoje sulaikytas K. Nikulinas turėjo kito asmens dokumentus. Juose buvo nurodyta – Konstantinas Michailovas.
Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad jie tikri, tačiau pagal pirštų atspaudus pavyko išsiaiškinti, jog sulaikytasis yra K. Nikulinas, kurio ieško Lietuvos prokurorai.
K. Nikulinas dalyvavo Latvijos policijos taikomoje liudytojų apsaugos programoje, todėl vyriškiui legaliai buvo išduoti dokumentai kita pavarde. Be to, jam buvo išduotas leidimas dėl ginklo laikymo.
Spauda skelbė, kad K. Nikulinas sutiko bendradarbiauti su Latvijos policijos pareigūnais, tyrusiais vietos mokesčių inspekcijos skyriaus vadovo nužudymą. Esą K. Nikulinas žudikams surado meistrą, kuris perdirbo pistoletą, kuriuo vėliau buvo nužudyti du žmonės.
DELFI primena, kad K.Nikulinas su kitu omonininku Igoriu Gorbaniu prieš trejus metus Rygos teisme
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10238900%20"> sulaukė nuosprendžio už antivalstybinę veiklą, tačiau dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Tąsyk prokurorai už dalyvavimą 1991 metais užimant Latvijos televiziją, Vidaus reikalų ministeriją ir kai kuriuos strateginius objektus kaltinamiesiems siūlė skirti po 15 metų kalėjimo.
Prokurorai deda pastangas įgyvendinti teisingumą
Medininkų žudynių byloje Europos arešto orderis taip pat yra išduotas dėl Česlavo Mlyniko, Andrejaus Laktionovo bei Aleksandro Ryžkovo suėmimo. Tačiau jie yra Rusijos piliečiai, šios valstybės prokurorai atsisako vykdyti Lietuvos prokurorų teisinės pagalbos prašymus.
Medininkų žudynių byloje per 16 metų prokuratūra atliko daugybę tardymo veiksmų, tačiau dėl Rusijos nesuinteresuotumo negalima ištirti visų bylos aplinkybių iki galo.
Nors pagal įstatymus už nužudymą senaties terminas galioja 20 metų, prokurorai neatmeta galimybės, kad šiam nusikaltimui senatis nebus taikoma.
„Tai buvo nusikaltimas mūsų valstybei ir jos piliečiams, todėl mes dedame visas pastangas, kad būtų įgyvendintas teisingumas“, - yra sakęs A. Kliunka.
Medininkų žudynių bylos tyrimas per pastaruosius metus įgavo pagreitį.
„Anksčiau galėjome tik versijas kelti, tačiau šiandien jau žinome, kurie asmenys įvykdė šį išpuolį, kas davė nurodymus, - teigė vyriausiasis prokuroras. - Ne kartą bandėme sužinoti, ar tai nebuvo SSRS valstybės politika, tačiau į mūsų paklausimus Rusija atsisakė atsakyti - neva tai keltų grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui“.
Vieni žudė, kiti sprogdino
Prokuratūra įtaria, kad su Medininkų žudynėmis gali būti susiję mažiausiai 20 žmonių. Tai ne tik Rygos, bet ir Vilniaus OMON būrio milicininkai.
Vienas su tragedija susijęs pareigūnas jau yra miręs. Kiti tarnybą OMON išmainė į darbą saugos bendrovėse, daliai jų net teko sėstis į teisiamųjų suolą už kitus nusikaltimus.
Generalinės prokuratūros duomenimis, 11 žmonių OMON būrys iš Rygos į Lietuvą atvyko 1991-ųjų liepos 30-ąją. Jam vadovavo Č. Mlynikas. Davęs nurodymus jis tą pačią dieną su trimis kariškiais išvyko iš Lietuvos.
Septyni omonininkai įsakymą įvykdė kitos dienos ankstyvą rytą.
Prokurorams pavyko surasti liudytojų, kurie padėjo atskleisti tos tragiškos dienos įvykius. Pagal vadovybės nurodymus keturi milicininkai važiavo žudyti į Medininkus, o trys - karinėje bazėje sprogdino bombas.
Rusija siūlėsi ištirti žudynes pasienyje
Su Lietuvos teisėsaugininkais sutikę bendradarbiauti Rusijos piliečiai sulaukė sovietų specialiųjų tarnybų dėmesio.
Lietuva Rusijai yra parašiusi daugiau kaip 30 įvairių teisinės pagalbos prašymų, tačiau nė į vieną negauta konkretaus atsakymo.
Prieš keletą metų Rusija paprašė perduoti bylą baudžiamajam persekiojimui. To Lietuva negali padaryti - visų pirma neatlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, neapklausti įtariamieji.
Be to, jeigu Rusijai būtų perduota byla ir teismas įtariamuosius išteisintų, antrą kartą teisti jų kitoje valstybėje Lietuva negalėtų, tad neliktų įgyvendintas teisingumas.
Įtariamųjų Lietuvos prokurorai negalėjo apklausti, nes jie iš karto po žudynių Vilniaus OMON suteiktu transportu išvyko iš Lietuvos.
Rusijos prokuratūra tyrimo pradžioje buvo sudariusi darbo grupę ir formaliai atliko apklausas, tačiau, deja, vėliau jie išvis atsisakė bendradarbiauti. Į daugelį teisinės pagalbos prašymų prokurorai net negavo atsakymų, o į kitus atsakoma formaliai.
Kol kas nerasti visi kruvinojo nusikaltimo įrankiai. Prokurorai buvo priblokšti, kai po kelerių metų nužudytųjų pareigūnų ginklus rado pas nusikalstamo pasaulio atstovus.
DELFI primena, kad iš sovietų gniaužtų išsilaisvinusi Lietuva per Medininkų žudynes neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus.
Vienintelis tragedijos liudytojas Tomas Šernas išgyveno tik per plauką, bet liko prikaustytas prie invalido vežimėlio.