Kino teatro „Lietuva“ gynėjams – 609 tūkst. Lt ieškinys

609 tūkstančiai 904 litai ir 11 centų. Tokią ieškinio sumą antradienį Vilniaus apygardos teisme įvykusio parengiamojo posėdžio metu išgirdo už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą kovojusio neformalaus judėjimo „Už Lietuvą be kabučių" atstovai. Priteisti iš atsakovų per pusę milijonų litų teismo prašo „Lietuvos“ kino teatro pastato savininkė bendrovė „Rojaus apartamentai“, įsitikinusi, kad dėl judėjimo kaltės stoja statybos buvusio kino teatro vietoje.

„Rojaus apartamentai“ atsakovais byloje įvardija paveldo ekspertę Jūratę Markevičienę, muzikologą Tomą Bakučionį, kino režisierių Vytautą Domaševičių, menininką, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Gediminą Urboną.

Skundžiami piliečiai kartu su kitais 2005 m. inicijavo judėjimą „Už Lietuvą be kabučių". Judėjimas ne tik prie uždaryto „Lietuvos“ kino teatro rengė meno akcijas, rinko parašus peticijai, bet ir apskundė teismui sklypo Pylimo gatvėje, kur stovi „Lietuva“, detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Dėl to sustojo detaliojo plano tvirtinimo procesas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas šios bylos nagrinėti dar nepradėjo, taigi kol kas stoja „Rojaus apartamentų“ planai nugriauti kino teatrą ir jo vietoje statyti daugiabutį. Bendrovė tikina dėl neprasidėjusių statybų patyrusi nuostolių, mat statyboms ėmė paskolą. Iš judėjimo atstovų teismo prašoma priteisti bankui sumokėtas palūkanas – bendrovė įsitikinusi, kad judėjimo veiksmai kreipiantis į teismą yra neteisėti.

Išklausęs abi puses, teismas nusprendė balandį byloje paskirti dar vieną parengiamąjį posėdį. Byla nebus nagrinėjama, kol nebus išnagrinėta administracinė byla dėl detaliojo plano Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas patenkino atsakovų prašymą iš savivaldybės pareikalauti detaliojo plano Pylimo g. 17 dokumento originalo. Prašant atsakovams, „Rojaus apartamentai“ įpareigoti pateikti detaliojo plano viešojo svarstymo protokolus.

„Rojaus apartamentų“ advokatė Reda Kurlavičienė teismui sakė, kad bendrovė šiuo metu nemato galimybių taikytis. „Mes šiandien aiškinamės veiksmų teisėtumo faktą“, - paaiškino advokatė.

Parengiamojo posėdžio metu bendrovė ieškinį padidino beveik trigubai iki 609 tūkstančių 904 Lt 11 ct. Anksčiau iš atsakovų prašyta priteisti 250 tūkstančių litų.

Atsakovai: „Rojaus apartamentai“ pasismulkino

„Ieškinys įdomus. Pasismulkino – reikėjo iš karto poros milijonų, kad nesismulkintų tokia garsi verslo įstaiga“, - po posėdžio žurnalistams sakė T. Bakučionis.

Jis tikina, kad judėjimas terealizavo piliečių konstitucinę teisę kreiptis į administracinį teismą ginantis nuo valstybės tarnautojų nekompetencijos ir neveikimo. Galimybės kreiptis į teismą, pasak T. Bakučionio, numatytas Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose – Teritorijų planavimo įstatyme, poįstatyminiuose aktuose.

„Mes manome, kad nieko bloga nepadarėme, o jeigu ieškovai patiria kokius nors nuostolius, tai – jų verslo rizika. Jie imdamiesi kažką statyti Vilniaus Senamiestyje, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą, turėjo apie tai iš anksto pagalvoti, o ne prisiimti paskolų ir paskui bandyti tretiesiems asmenims suversti kaltę“, - kalbėjo atsakovu tapęs T. Bakučionis.

Jis pridūrė, kad kreipimosi į teismą pagrįstumą nustato teismas – jeigu kreipiamasi nepagrįstai, teismas skundo dažniausiai nepriima.

DELFI primena, kad prieš porą metų bendrovė „Rojaus apartamentai” įsigijo „Lietuvos” kino teatro pastatų kompleksą iš „Vilniaus prekybai” priklausančios bendrovės „Regiono investicija”. Dabar „Rojaus apartamentams” nuosavybės teise priklauso buvusios „Lietuvos” pastatas ir sudaryta žemės nuomos sutartis iki 2093 m. „Rojaus apartamentų” akcininkai – 90 proc. akcijų valdanti bendrovė „Cinema Scotland” ir įmonė „M2 Invest”, turinti 10 proc. akcijų bei atsakinga už projekto plėtrą ir įgyvendinimą.