Tačiau XX a. pradžioje lietuviai, pakankamai subrendę valstybingumui, sugebėjo pasinaudoti susiklosčiusia konjunktūra ir taip išlaviruoti tarp didžiųjų geopolitinės arenos žaidėjų, kad sukūrė respubliką, nesusaistytą su kitomis šalimis priklausomybės saitais.

Nors kai kurie alternatyvūs keliai anuomet atrodė galbūt labiau tikėtini, istorikas dr. Algimantas Kasparavičius abejoja, ar jie būtų vedę į tokią sėkmę, kaip visiška nepriklausomybė. „Kalbant rimtai, jei būtų pasirinktas kitas kelias, Lietuvos ateitis būtų buvusi kitokia. O kalbant pusiau juokais – istorija yra tokia, kokią mes ją parašome“, - DELFI teigė Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

Pasak A. Kasparavičiaus, toks kelias, kokį nutiesė Vasario 16-osios aktas, savaime suprantamas atrodo tik dabar. Tačiau jis buvo kuriamas Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Europoje vyravo sumaištis, keitėsi geopolitinė situacija. Tokioje dinamiškoje aplinkoje buvo ieškoma alternatyvų lietuviams. Jų istorikas suskaičiavo beveik dešimt.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją