„Mes Lietuvoje giliai tikime laisvos visuomenės vertybėmis ir teikiamais privalumais. Galimybė laisvai keliauti – svarbi tokios visuomenės sąlyga, - po pasirašymo ceremonijos sakė ambasadorius A. Brūzga. – Sunku būtų rasti geresnius partnerius strateginio bendradarbiavimo klausimais negu Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos, todėl mūsų žmonės turi išnaudoti visapusiškus tokios partnerystės teikiamus privalumus“.
Savaitgalį spaudos konferencijoje M. Chertoffas pareiškė, esą pirmą kartą be vizų šių šalių piliečiai į JAV galės keliauti dar iki šių metų pabaigos, tačiau URM atstovai tvirtina, esą jokie konkretūs terminai kol kas nenurodomi.
Memorandume kalbama apie Vizų atsisakymo programos reikalavimų ir papildomų saugumo kriterijų įgyvendinimą. Tai – politinių ketinimų dokumentas, liudijantis abipusį pasiryžimą pradėti glaudų bendradarbiavimą, kad Lietuva kuo greičiau galėtų prisijungti prie JAV bevizio režimo programos.
Jis patvirtina šalių pasirengimą sustiprinti teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimą, siekiant padidinti readmisijos priemonių efektyvumą, pagerinti oro uostų saugumo kontrolę, užtikrinti keitimąsi informacija apie pamestus asmens dokumentus ir grėsmę visuomenės saugumui galinčius kelti asmenis. Bus siekiama sudaryti vienodas įvažiavimo sąlygas abiejų šalių piliečiams.
Kartu su Lietuva memorandumus pirmadienį pasirašė Slovakija ir Vengrija, o anksčiau – Čekija, Estija ir Latvija. Visos šešios valstybės prieš mažiau nei ketverius metus įstojo į Europos Sąjungą.
Bene didžiausia kliūtis, kol kas neleidžianti Lietuvos piliečiams laisvai vykti į JAV, - pernelyg didelis atmetamų prašymų dėl vizų skaičius. Reikia, kad jis neviršytų 10 proc., o šiuo metu, URM atstovų teigimu, atmetama 12,9 proc. prašymų.
Vizų gyventojai dažniausiai negauna dėl to, kad negali įrodyti turintys gerą tarnybą, stabilias pajamas ar nekilnojamojo turto. Jie esą gali būti nesuinteresuoti grįžti į Lietuvą ir pasekti ankstesnių keliautojų, kurie, gavę turistines vizas, nelegaliai pasilikdavo JAV dirbti, pavyzdžiu. Tačiau JAV diplomatai pripažįsta, kad įstojus į ES lietuviai emigracijai ar darbui dažniau renkasi artimesnes šalis.
Memorandumas nėra sutartis, skelbianti bevizio režimo pradžią. Dokumento pasirašymas esąs pirmas, bet labai svarbus žingsnis. Nė vienos šalies, įskaitant ir Lietuvos, pasirašytame memorandume su JAV nėra nurodyta konkreti vizų panaikinimo data.
Balandį į Vilnių ketina atvykti JAV Krašto saugumo departamento ekspertų delegacija. Šio vizito metu tikimasi susitarti dėl konkrečių memorandume išvardytų principų įgyvendinimo būdų ir sąlygų, siekiant bevizio režimo.
Beje, nors JAV dėl bevizio režimo derasi tiesiogiai su kai kuriomis šalimis, sutarta ir dėl Briuselio bei Vašingtono derybų.
JAV vizų šiuo metu nereikia tik senosioms ES narėms (išskyrus Graikiją) ir Slovėnijai.
Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą JAV piliečiams 1994 m. Be to, jau keletą metų įgyvendinamas „kelio gairių“ planas, numatantis galimybę Vizų atsisakymo programą ateityje taikyti ES narėmis tapusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių piliečiams.