Šiuo metu Lietuvoje įregistruotos 38 politinės partijos ir organizacijos. Dalis jų nevykdo jokios realios veiklos, netgi nedalyvauja rinkimuose, kur paprastai kandidatus kelia 15–20 partijų.
Kasmet iki kovo 1 d. Lietuvoje veikiančios partijos turi Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti ataskaitas apie savo praėjusių metų finansus, kitus duomenis, tarp jų – apie esamų narių skaičių.
2007-ųjų deklaracijas pateikė 30 partijų. Likusios aštuonios dingusios kaip į vandenį. „Galima sakyti, jų nėra, nes jau kelerius metus jos neatneša deklaracijų, o mes negalime rasti jokių kontaktų, net negalime informuoti, kad deklaracijas reikia užpildyti ir pateikti“, – sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Tik teismo sprendimu
Teisingumo ministerijos Registrų departamento direktorius Klaidas Navickas patvirtino, kad kai kurių įregistruotų, tačiau jokios veiklos nevykdančių partijų neįmanoma rasti. „Kasmet po kovo 1 d. turime išsiųsti įspėjimus apie galimas sankcijas toms partijoms, kurios nepateikė deklaracijų. Bet negalime to padaryti, nes mūsų išsiųsti laiškai grįžta su nuoroda, kad tokio adresato nėra“, – pasakojo jis.
Automatiškai išbraukti iš registro veiklos nevykdančių partijų be teismo sprendimo negalima. O teismų procesai kainuoja nemažai pinigų. „Jeigu tokiems procesams išleisime pinigus, bet po kurio laiko paaiškės, kad panaikintoji partija vis dėlto dar kažkur ir kažkaip egzistuoja, gali tekti įsivelti į naujus teismo procesus“, – aiškino K.Navickas, paklaustas, kodėl nesiimama išregistruoti realiai neegzistuojančių partijų. Išregistruoti derėtų ir tas partijas, kurios neturi tūkstančio narių.
Žada dotacijas
Pareigūnai pripažįsta, kad kol kas nėra sistemos, kuri leistų patikrinti, ar partijos teisingai nurodo, kiek iš tikrųjų turi narių. Tačiau tikimasi, kad šį pavasarį Seimas pataisys įstatymą ir tokia sistema bus sukurta.
Prižiūrėti, kiek partijos realiai turi narių, reikės todėl, kad numatoma įstatymu įtvirtinti, jog visos įregistruotos politinės organizacijos galėtų pretenduoti gauti dotacijas iš valstybės biudžeto.
Dabar jos skiriamos tik vos kelioms parlamente atstovaujamoms partijoms. „Jeigu Seimas patvirtins naują tvarką, visos partijos gaus tam tikras išmokas iš valstybės biudžeto. Todėl reikės užtikrinti, kad partija išties egzistuotų ir turėtų pakankamai narių, ne tik būtų įrašyta į juridinių asmenų registrą“, – sakė Z.Vaigauskas. K.Navickas patikino, kad pinigus iš biudžeto gaus tik realiai esančios partijos.„Numatoma dotacijas duoti tik partijoms, kurios dalyvavo rinkimuose, tai yra vykdė realią veiklą. Tos, kurios tik įregistruotos, bet rinkimuose nedalyvauja, pinigų neturėtų gauti“, – aiškino pareigūnas.
Tūkstančiai narių
Dabar daugiausia narių yra deklaravusi valdančioji Socialdemokratų partija – per 15 tūkst. Per metus socialdemokratų gretos pagausėjo 600 žmonių.
Pernai daugiau kaip tūkstančiu padidėjo ir opozicinė Tėvynės sąjunga. Dabar konservatorių partijoje yra beveik 14 tūkst. narių. Mažėja Darbo partijos narių skaičius. Dabar jų – apie 13,6 tūkst.
Kitos partijos turi kur kas mažiau narių. Seime atstovaujamos politinės organizacijos vienija nuo 1,5 tūkst. iki 6,5 tūkst. žmonių. Gausėja „Tvarkos ir teisingumo“, Naujosios sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų, Pilietinės demokratijos partijų gretos. Gerokai sumažėjo liberalcentristų ir Liberalų sąjūdžio narių.