Pasak jo, ministras informavo pašnekovą, kaip realizuojama priešraketinės gynybos sistemos (PRG) kūrimo programa, ir pabrėžė, kad Vašingtonas vis dar tikisi sudaryti susitarimą su Varšuva.
„Premjeras leido suprasti, kad jo Vyriausybė pasirengusi apsvarstyti raketų dislokavimo galimybę, ir ministras pareiškė esąs dėkingas už tai, - sakė G. Morellis. - Mūsų pozicija nesikeičia: mes teikiame pirmenybę susitarimui su lenkais".
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas trečiadienį žurnalistams teigė: „Kol kas tokios derybos (dėl PRG – DELFI) nepradėtos. (…) Informacija dalinamasi, tariamasi, bet jokios derybos nevyksta“.
Anot ministro, esama žinių, kad JAV derybos su Čekija ir Lenkija dėl PRG elementų dislokavimo eina į pabaigą. Joms pasibaigus esą „kažkokiame formate bus svarstoma, kaip išplėsti gynybą NATO mastu“.
Paklaustas, ar PRG elementų ateityje gali būti atsirasti Lietuvoje, J. Olekas pažymėjo, jog jie dubliuotų Lenkijoje ir Čekijoje dislokuotus elementus. Todėl esą greičiausiai būtų pasirinkti kiti regionai, kad PRG padengtų visą NATO erdvę.
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas žurnalistams sakė, jog šį klausimą, jei jis kiltų, reikėtų „būtinai svarstyti“ komitete, tačiau nuo išsamesnių komentarų susilaikė.
Pastaraisiais mėnesiais JAV jau ne kartą pareiškė, jog jeigu su Varšuva nieko neišeis, teks ieškoti kitų variantų.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ spekuliuoja informacija, kad Lietuva sutinka svarstyti amerikiečių PRG komponentų dislokavimo klausimą. Pasak naujienų agentūros, R. Gatesas teigė, kad Lietuva sutiko svarstyti PRG klausimą Lietuvoje, jei žlugtų JAV derybos su Lenkija.
Vašingtonas nori dislokuoti Lenkijoje 10 raketų šachtų, o kaimyninėje Čekijoje – radarų bazę, kad apsisaugotų nuo galimų puolimų iš tokių šalių kaip Iranas. Tam itin priešinasi Rusija, teigianti, esą PRG keltų grėsmę saugumu.
