Tokiomis mintimis valstybės vadovas dalijosi penktadienį ketvirtųjų jo prezidentavimo metinių proga surengtoje spaudos konferencijoje.
Technologijų amžiuje netiki PRG efektyvumu
Pasidomėjus, ar norėtų, kad Jungtinės Valstijos dislokuotų Lietuvoje kai kuriuos PRG elementus, jei žlugtų derybos su Varšuva, prezidentas teigė: „Nematau reikalo Lietuvai imtis šios atsakomybės. Derybos su Lenkija nėra baigtos. Lietuva iki šio momento jokių derybų tuo klausimu su niekuo neveda“.
Vėliau perklaustas, ar tokiai pozicijai turi įtakos karštas Rusijos prieštaravimas, V. Adamkus pažymėjo, kad jo nuomonę suformavo ne išorinis spaudimas, o santykių su šia šalimi istorija.
„Vertindamas bendrąją strateginę, gynybinę padėtį Europoje manau, kad tokios sistemos įvedimas Rusijos pašonėje, žinant šių dienų technologijas, tikrai nėra būtina. Ar už 500, ar už 300, ar už pusės kilometro nuo Rusijos būtų ši sistema, nematau didelio skirtumo. Jei būtų mano galutinis sprendimas, pasisakyčiau prieš tokios sistemos elementus Lietuvoje“, - kalbėjo Lietuvos vadovas.
Saugodamasis nuo galimo puolimo iš tokių šalių kaip Iranas, Vašingtonas pageidauja dislokuoti Lenkijoje 10 raketų šachtų, o kaimyninėje Čekijoje – radarų bazę. Tam itin priešinasi Rusija, teigianti, esą PRG keltų grėsmę saugumu. Atitinkamas susitarimas su Čekija jau pasirašytas, o su Lenkija derybos tęsiasis. Šiomis savaitėmis pradėta kalbėti, esą vietoj Lenkijos gali būti pasirinkta Lietuva.
„Nepratęsiu monarchijos tradicijų“
V. Adamkaus kadencija baigiasi po metų. Paklaustas, kokios aplinkybės priverstų jį balotiruotis dar vienai kadencijai, prezidentas atsakė lakoniškai: „Jokios“.
Anksčiau žurnalistams jis yra prisipažinęs, kad yra nusižiūrėjęs žmogų, kurį norėtų matyti prezidento poste.
Penktadienį V. Adamkus patvirtino, kad „kaip žmogus“ turi savo favoritą tarp galimų pretendentų į valstybės vadovus, tačiau jo pavardę atsisakė pagarsinti.
„Neturiu jokio įpėdinio, nepratęsiu man siūlomų monarchijos tradicijų ir jokio įpėdinio nerekomenduosiu Lietuvos žmonėms. Turiu teisę turėti širdyje simpatijas“, - pažymėjo prezidentas.
Išmokų indeksavimą vadina saviapgaule
Šią savaitę vetuotą įstatymą, kuriuo siūloma indeksuoti minimalų atlyginimą ir socialines išmokas atsižvelgiant į infliaciją, V. Adamkus įvertino kaip prieštaraujantį finansinei logikai ir galintį turėti pavojingų padarinių krašto ekonomikai ir gyventojams.
„Susidaro įspūdis, kad kuo garsiau ekspertai įspėja apie galimą ekonomikos krizę ar bent smarkų augimo nuosmukį, tuo energingiau reiškiasi iniciatyvos didinti biudžeto išlaidas, naujomis lengvatomis ardyti mokesčių sistemą, netgi keisti pinigų politiką – atsieti litą nuo euro“, - teigė prezidentas.
Anot V. Adamkaus, tokia „saviapgaulė“ būsimai Vyriausybei užkrautų didelių ekonominių problemų naštą ir sukeltų dar didesnę infliaciją, vedančią į ekonomikos nuosmukį ir žmonių skurdinimą.
„Siūlau politikams prisiminti, kaip, neįvertinus visų rizikų, prieš dešimtmetį jau teko sunkiai kopti iš tokios duobės. Todėl raginu imtis priemonių: efektyviau naudoti energiją, laikytis griežtos biudžeto politikos ir taikyti tikslingą, o ne imituojamą paramą sunkiai besiverčiantiems žmonėms“, - teigė valstybės vadovas.
Jis priminė dar pernai įspėjęs apie gresiantį energijos išteklių brangimą, tačiau į tai esą nebuvo tinkamai sureaguota.
V. Adamkaus teigimu, kainų augimas tęsis ir tai aiškiai pajusime rudenį, o po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009 m. laukia naujas iššūkis, kuriam reikia atsakingai ir sutelktai ruoštis.
Kaip spaudos konferencijoje pažymėjo prezidentas, Lietuva neprašo iš naujo derėtis dėl jėgainės uždarymo, tačiau siekia galimybės paaiškinti padėtį, kuri turės įtakos šalies vystymuisi. „Tuo klausimu yra įvairių žingsnių. Netolimoje ateityje turėsiu asmeniškai pasikalbėjimus su ES vadovais“, - sakė jis.
Ragina balsuoti „už“, o ne „prieš“
Komentuodamas apžvalgininkų ir politologų vertinimus, jog prezidentas yra pernelyg pasyvus vidaus politikoje, V. Adamkus teigė, esą tokia yra komentatorių pareiga, o jis pats į tai nereaguos ir vadovausis savo protu.
Pasak valstybės vadovo, jo darbus reikia vertinti ne kasdieninių iššūkių, krizių ar liaupsių kontekste, o iš ilgesnės istorinės distancijos.
V. Adamkus neslėpė nepasitenkinimo bendravimu su šios kadencijos Seimu: „Tokio bendravimo nebuvo. Nežinau, kas kaltas, ar aš, ar Seimas. Bendros chemijos, kuri egzistuoja tarp žmonių, su šiuo Seimu nebuvo. Dėl to galiu tik apgailestauti“. Su parlamentu esą pakankamai buvo bendraujama tik tada, kai reikėjo spręsti valstybinės svarbos reikalus.
Artėjant Seimo rinkimams prezidentas taip pat paragino gyventojus atsakingai pasirinkti kandidatus, už kuriuos atiduos savo balsus, ir balsuoti „už“, o ne „prieš“: „Kalbu ne apie bandymus paveikti, už ką balsuoti, o gebėjimą įvertinti, kiek bus realios ir įgyvendinamos partijų siūlomos rinkimų programos ir jų pagrindu modeliuojama politika“.