Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas profesorius P. Gylys sako, kad Lietuva pernelyg daug investavo į Gruzijos vadovą M. Saakašvilį – tai yra reiškė ir reiškia didesnę paramą, nei derėtų pagal aplinkybes. Pasak jo, akivaizdu, jog Gruzijos prezidentas, praėjusią savaitę naktį iš rugpjūčio 7 į rugpjūčio 8 dieną duodamas įsakymą į Pietų Osetiją įvesti gruzinų ginkluotąsias pajėgas, apsupti regiono sostinę Cchinvalį ir kai kuriuos kaimus, neįvertino realių aplinkybių – kad Vakarai nekariaus su Rusija dėl Gruzijos.
„Pasiteisino mano ankstesni nuogąstavimai, kad mes per daug investavome į Gruzijos prezidentą M. Saakašvilį. Mano supratimu, tai yra revoliucinio tipo politikas, o revoliucionieriai paprastai sunkiai įvertina savo veiksmų pasekmes. Jie geri, kai reikia ką nors keisti, pavyzdžiui, valdžią, bet žymiai prasčiau jiems sekasi spręsti praktiškus klausimus- ekonomikos, socialinius ir taip pat užsienio politikos klausimus. Jis nenumatė pasekmių, kurias buvo nesunku numatyti“, - sakė P. Gylys.
Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas, be kita ko, pasakojo, kad užsienio žiniasklaidoje matė pranešimų apie tai, kad JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice apytiksliai prieš mėnesį įspėjo M. Saakašvilį nesileisti į karinį konfliktą. Žinias apie tokio pokalbio egzistavimą, pasak P. Gylio, pateikia „International Heral Tribūne“. Ar tai tiesa, profesorius nesiėmė vertinti, tačiau teigė, kad, jo nuomone, buvo akivaizdu, jog JAV nesivels į karinį konfliktą su Rusija dėl Gruzijos, o blogiausia, ką ji gali padaryti, tai blokuoti Rusijos priėmimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), tačiau esą Rusija dėl to nenustos pardavinėti savo naftos ar dujų.
Gruzijos veiksmų negalima vertinti vienareikšmiškai
Pasak profesoriaus, Pietų Kaukazo konflikto kontekste Gruzija nėra tokia nekalta, kaip kartais bandoma tvirtinti. P. Gylys pripažįsta, kad Rusija galėjo vykdyti nesiliaujančias provokacijas, bandydama gruzinų kantrybę, tačiau esą politikų užduotis yra atlaikyti bet kokias provokacijas ir pamatuoti savo sprendimus.
Blogų įtarimų P. Gyliui kelia ir pranešamas žuvusiųjų civilių gyventojų Pietų Osetijoje skaičius. Rusai kartojo, kad per kovas šiame regione, kurį konflikto pradžioje kontroliavo gruzinų pajėgos, o vėliau perėjo Rusijos armijos valdžion, galėjo žūti nuo 1,5 iki 2 tūkst. civilių gyventojų, tačiau šis skaičius nėra patvirtintas nepriklausomų šaltinių.
„Yra vis daugiau informacijos, kad Pietų Osetijoje žuvo nuo 1,5 iki 2 tūkst. gyventojų ir kad Cchinvalis yra visiškai sugriaustas miestas Kas jį sugriovė? Niekas neneigia, kad buvo panaudoti sunkieji ginklai. Tuo metu Gruzijos vienas iš ministrų pasakė, kad civilių iš Gruzijos pusės yra žuvusių apie 170. Bendras paveikslas toks, kad matyt buvo atlikta operacija, kurios tikslai nebuvo visiškai aiškūs. Jeigu galvota, kad po tokio karinio veiksmo, kurio metu žuvo tiek gyventojų, osetinai referendume prisijungs prie Gruzijos, tai aš nežinau, ar tai realistiška?“, - pečiai gūžčiojo P. Gylys.
„Mes turime išsivaduoti iš Šaltojo karo psichologijos. Negali karinėmis priemonėmis pasiekti bet kokį tikslą, negali į savo pusę palenkti tautos, prieš kurią panaudojai ginklą“, - sakė profesorius, kalbėdamas apie Gruzijos perspektyvas išlaikyti Pietų Osetiją.
Lietuva skaldo Europą
P. Gylys kritiškai įvertino ir Lietuvos laikyseną Rusijos bei Gruzijos konflikto metu. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kai kurie kiti lietuvių politikai, visuomeninės organizacijos bei Katalikų Bažnyčios atstovai išreiškė aiškią paramą Gruzijai, jos teritoriniam integralumui, ne kartą ragino Vakarų valstybes kiečiau reaguoti į Rusijos veiksmus, o į regioną siųsti NATO taikdarius arba Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas.
Tačiau, profesoriaus nuomone, taip Lietuva tik skaldo Europą, nes ES viduje formuoja antirusišką bloką.
„Aš manau, kad tos šalys (Lietuva, Lenkija, Ukraina – DELFI) (dėl suprantamų priežasčių, kadangi mes esam taip vadinamos postkomunistinės šalys, turim prastą patirtį istorinę) lyg ir formuoja antirusišką frontą. Aš jau Pietų valstybių pareiškimų mačiau, kuriame sakoma, kad matosi, kad formuojasi du blokai: vienas toks antirusiškas lyg tai, o kitas nuosaikesnis. Aš manau, kad tas užėmimas labai karingos pozicijos irgi ilgalaikėje perspektyvoje, netgi trumpalaikėje, nieko mums gero neduos“, - sakė buvęs užsienio reiklų ministras.
Jo teigimu, Lietuva taip elgdamasi vykdo ne savo užsienio politiką, ir elgiasi tarsi stipresnių valstybių statytinė. Visa situacija, pasak P. Gylio, primena Šaltąjį karą, kai tarp didžiųjų pasaulio galybių – JAV ir Sovietų Sąjungos - mūšiai vykdavo ne tiesiogiai, o trečiojo pasaulio šalyse Afrikoje, Lotynų Amerikoje ar Azijoje. „Beje, Gruzijos atvejis kažką primena“, - svarstė profesorius.
„Turim daugiau investuoti į vieningą ES užsienio politiką. Deja, tai nepavyksta. Šiuo atveju šalys Briuselyje suskils į dvi grupes, mažų mažiausiai. Ką tai reiškia? Sprendimų nebus, o mes daugelio akyse – vokiečių, prancūzų akyse - atrodysim kaip karštakošiai, provokuojantys konfliktus už kuriuos paskui kažkokią kainą mokėti. Mes turim vykdyti Lietuvos užsienio politiką ES kontekste, bet mes turim rinktis kada prisijungti prie Amerikos veiksmų“, - pasakojo P. Gylys ir pridūrė, kad, jo nuomone, Lietuva netinkamai renkasi prioritetus: esą dalyvavimas tarptautinėje operacijos Afganistane yra aiškus ir suprantamas, tačiau Irake Lietuvai nėra kas veikti.