Lietuva iškart pradeda skaičiuoti aukas, sugriovimus. Imamasi tam tikrų gynybos veiksmų, bet jie nėra pakankamai efektyvūs, nes jėgos pernelyg nelygios. Tik kai kitą dieną į pagalbą atskrenda Jungtinių Valstijų kariniai lėktuvai, o iš Lenkijos ir Latvijos atskuba tų valstybių kariniai daliniai, tik tada sugebama atremti ataką.
Toks Lietuvos užpuolimo scenarijus dar visai neseniai atrodė iš fantastikos srities. Dabar, kai Rusija užpuolė Gruziją, saugumo politikos ekspertai ėmė siųsti pavojaus signalus.
Didžiosios kaimynės pretekstas pulti Lietuvą gali būti bet kas – karinio tranzito į Kaliningradą "tinkamas užtikrinimas", vadinamosios rimties ir demokratijos, nacionalinių mažumų ir netgi savo piliečių "teisių apsauga".
Sunkiai apginama valstybė
Lietuva, būdama Rusijos pašonėje, visuomet buvo laikoma sunkiai apginama nuo šios valstybės intervencijos.
2002 m. JAV saugumo analitikų instituto "RAND Corporation" paskelbtoje strateginėje studijoje Lietuva buvo įvardyta kaip vienas realiausių galimos Rusijos atakos taikinių. Lietuvos "likimo seserys", pasak šios analizės, – Latvija, Estija, Gruzija, Ukraina, Moldova, Lenkija, Rumunija.
Daug kas pasikeitė 2002-ųjų pabaigoje, kai Prahoje susirinkę NATO vadovai pakvietė Lietuvą įstoti į Aljansą 2004 m. Tuoj po Prahos viršūnių susitikimo Vilniuje apsilankęs JAV prezidentas George'as W.Bushas pareiškė: "Visi, kas Lietuvą pasirinks savo priešu, taps ir Jungtinių Valstijų priešu."
Ši frazė tapo vienu svarbiausių Lietuvos saugumo garantų. Bet tai tik frazė. Konkrečius JAV ir kitų NATO šalių įsipareigojimus kariniu būdu apginti Aljanso narę Lietuvą nustato susitarimai, kurie, pasak valdžios pareigūnų, tikrai bus vykdomi, jeigu būtume užpulti trečiosios šalies.
Tačiau yra nemažai pagrįstų abejonių, ar tikrai NATO sąjungininkės padėtų Lietuvai, jeigu į ją būtų įvedami rusų tankai. Analitikai teigia, kad ir šiandien Lietuva tebėra "sunkiai apginama" valstybė.
Karinė pagalba užtruktų
NATO sutartyje, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, esminiu laikomas 5 straipsnis, nustatantis principą "visi už vieną, vienas už visus".
Pasak tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo, šis sutarties straipsnis įpareigoja kitas Aljanso valstybes padėti Lietuvai, jeigu ji būtų užpulta. Lygiai taip pat ir Lietuva turėtų prisidėti apginant kitą NATO valstybę, jeigu ji būtų atakuojama.
Tačiau norint "aktyvuoti" NATO sutarties 5 straipsnį, tai yra įpareigoti Aljanso valstybes jį vykdyti, reikia atlikti tam tikras procedūras.
NATO ambasadoriai Briuselyje turėtų susirinkti į skubų posėdį, prieš tai suderinę poziciją su savo šalių vadovybėmis. Tame posėdyje turėtų būti priimtas sprendimas taikyti principą "visi už vieną, vienas už visus".
Toks sprendimas būtų signalas visų NATO šalių kariškiams, kurie imtųsi planuoti, kuo gali padėti agresijos užkluptai valstybei.
Visos šios procedūros atima nemažai laiko. Kol kita NATO valstybė pradėtų realiai padėti užpultai Lietuvai, praeitų mažiausiai kelios ar keliolika valandų, o galbūt ir kelios paros. Per tą laiką stiprus agresorius gali nemažai nuveikti.
Prieš beveik šešis dešimtmečius gimusios NATO sutarties 5 straipsnis buvo "aktyvuotas" tik vieną kartą – po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV. Tuomet sprendimas taikyti šį straipsnį priimtas praėjus beveik parai po to, kai buvo atakuoti Pasaulio prekybos centro bokštai dvyniai Niujorke.
Siūlo panaikinti 5 straipsnį
Neretai abejojama, ar JAV ir kitos stiprios NATO valstybės padėtų ginti Lietuvą ir panašias šalis. Norint priimti sprendimą dėl NATO sutarties 5 straipsnio taikymo, turi nebūti tam prieštaraujančių valstybių. Kitaip tariant, visos Aljanso šalys vienbalsiai turi pripažinti, kad yra reikalas ginti vieną savo sąjungininkių.
JAV jau yra pasigirdę argumentuotų nuomonių, kad ši šalis prisiėmė per daug įsipareigojimų prieš kitas NATO valstybes, tarp jų ir Baltijos šalis. Netgi siūloma naikinti 5 straipsnį.
"JAV apskritai niekada neturėjo prisiimti jokių karinių įsipareigojimų Baltijos valstybėms. Šios prievolės užkrauna pavojingą atsakomybę ir JAV privalo atsiriboti nuo jų", – yra pareiškęs NATO politikos tyrimų institute Vašingtone dirbantis analitikas Tedas Carpenteris.
Pasak jo, "atėjus išbandymų metui JAV teks pasirinkti iš blogos ir dar blogesnės galimybių – sulaužyti NATO sutartį ir nesilaikyti įsipareigojimų sąjungininkėms arba vykdyti tai, ką pažadėjusios, ir taip priartėti prie branduolinio konflikto". "Trijų mažų Baltijos valstybių saugumas toli gražu to nevertas", – daro išvadą analitikas.
Turi būti peržiūrėti principai
Todėl net ir turint NATO kolektyvinės gynybos garantijas, Lietuva turi pati labiau rengtis atremti agresiją.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis, ketvirtadienio vakarą kalbėjęs Gruziją palaikančiame mitinge Vilniuje, abejoja, ar Lietuva pasirengusi galimam Rusijos užpuolimui.
"Po Afganistano įvykių Rusija pirmą kartą ėmėsi karinių veiksmų kitoje valstybėje. Gerai, kad lietuviai gina Gruziją. Bet kas apgins Lietuvą? Kariuomenė?" – skeptiškai klausė politikas.
Pasak V.Landsbergio, Lietuvos teritorinė gynyba sužlugdyta: "Kariuomenė nukreipta į tai, kad Lietuvos ginti jau nereikia. Visuomenei teigiama, kad atskris keturi naikintuvai ir mus apgins." Todėl V.Landsbergio nuomone, artimiausiu metu turėtų būti sušaukta Valstybės gynybos taryba ir keliamas klausimas, kaip stiprinti Lietuvos valstybės gynybą.
Teisininkas D.Žalimas sutinka, kad Lietuvai būtina daugiau dėmesio skirti galimai netikėtai ir didžiulei agresijai atremti. "Turėtume peržiūrėti grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui, nes akivaizdu, kad jei Rusijai pavyks Gruzijoje, ji įgaus daugiau pasitikėjimo savimi ir įžūlumo kištis į kitų kaimynų reikalus. Tada gali ateiti Ukrainos ir Baltijos šalių eilė", – pastebėjo D.Žalimas.
Nors teisininkas vadina nerealia galimybę, kad Rusija jau artimiausiu metu imtųsi grasinti Lietuvai karine intervencija, tačiau tai, pasak jo, įmanoma "ilgalaikėje perspektyvoje". Todėl tam esą reikia kruopščiai ruoštis.
Abejonės dėl įstatymų
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad Lietuva turi NATO standartus atitinkančią kariuomenę, kurios galia atitinka valstybės dydį ir ekonominį pajėgumą. Turimos ginkluotosios pajėgos esą galėtų užtikrinti Lietuvos gynybą pirmame agresijos prieš ją etape.
Be to, pasak ministro, priimti visi reikalingi teisės aktai ir parengti visi būtini planai, kaip derėtų elgtis, jeigu Lietuva būtų fiziškai užpulta.
Tačiau dėl kai kurių teisės aktų abejojama. Konstitucinis Teismas (KT) vos prieš mėnesį yra gavęs Seimo narių grupės prašymą išnagrinėti, ar Konstitucijai neprieštarauja kai kurie įstatymai, numatantys, kaip turi būti panaudoti užsienio kariniai daliniai Lietuvoje atremiant agresiją.
Parlamentarai, be kita ko, suabejojo, ar teisinga, kad įstatymai leidžia "kitų valstybių – Lietuvos sąjungininkių kariniams vienetams atvykti į Lietuvą ir būti panaudoti Lietuvos teritorijoje kolektyvinės gynybos tikslais".
Šią bylą KT turėtų nagrinėti kitąmet.
Teritorinė ar visuotinė gynyba?
Dimisijos pulkininkas Feliksas Vaitkaitis abejoja, ar Lietuva tikrai pasirengusi atremti staigų puolimą.
"Neatsakingas ir beatodairiškas pasitikėjimas transatlantine kolektyvine gynybos organizacija, kariuomenės kūrimas vien pagal mėgdžiojamą didžiųjų valstybių kariuomenių modelį, prioritetas vienpusiam profesinės kariuomenės modeliui gali padaryti daug žalos Lietuvos nacionaliniam saugumui", – nurodė karinis specialistas.
Jis sutinka su kai kuriais politikais, teigiančiais, kad Lietuvai reikia vystyti teritorinės gynybos koncepciją užuot įgyvendinus visuotinės gynybos principus, kurie dabar įtvirtinti Lietuvos karinėje strategijoje. "Teritorinė gynyba yra efektyviausia ir patikimiausia karinė gynybinė sistema, tinkanti mažoms valstybėms", – tvirtino F.Vaitkaitis.
Bet kiti krašto apsaugos sistemos specialistai tvirtino, kad Lietuvai tapus NATO nare, teritorinė gynyba praranda buvusį aktualumą ir turi transformuotis į kolektyvinę arba visuotinę gynybą. Toks yra ir Aljanso apsisprendimas.
Būtų įvesta karo padėtis
Jeigu Lietuva būtų užpulta, pirmiausia, matyt, būtų atakuojami jos kariniai daliniai, išdėstyti po visą šalį – Vilniuje, Kaune ir Jonavos rajone, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Radviliškio rajone, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje. Bet paprastai karinių objektų atakomis priešas neapsiriboja. Imamasi ir civilinių strategiškai svarbių objektų.
Lietuvoje tokiu atveju būtų nedelsiant įvesta karo padėtis, paskelbta mobilizacija, paprašyta NATO sąjungininkių karinės pagalbos, apie agresiją informuotos Jungtinės Tautos. Mobiliosios Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalys būtų operatyviai perdislokuotos taip, kad galėtų kuo efektyviau priešintis intervencijai.
Įstatymuose ir pasipriešinimo planuose numatyta, kad "agresijos atveju Lietuvos gynyba ir pasipriešinimas agresoriui yra visuotinis, tam panaudojami visi krašto ištekliai". "Lietuva ginasi ir priešinasi agresijai, nelaukdama, kol bus suteikta tarptautinė pagalba", – nurodoma nuo 2000 m. galiojančiame Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme.
Visas valstybės gyvenimas per kiek įmanoma trumpesnį laiką turėtų būti pertvarkytas pagal karo laikmečio taisykles. Paskiriami karo komendantai, pakeičiantys vietos valdžią ir duodantys piliečiams bei įmonėms privalomus vykdyti nurodymus.
Atsiranda karo lauko teismai. Kariams suteikiama teisė bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be gyventojo sutikimo. Būstas gali būti panaudotas kariams ir iš savo gyvenamųjų vietų pasitraukusiems asmenims apgyvendinti bei karinės paskirties objektams įrengti.
Apribojama piliečių judėjimo laisvė, visuomet privalu su savimi turėti asmens tapatybės dokumentus, įvedama cenzūra, specialiosioms tarnyboms suteikiama teisė netrikdomai pasiklausyti pokalbių telefonu ar kontroliuoti kitokį žmonių susižinojimą, uždraudžiama partijų veikla, neleidžiami susirinkimai. Gali būti nustatyti privalomieji darbai tiek piliečiams, tiek visų nuosavybės formų įmonėms.
Visi šie apribojimai panaikinami, jeigu Lietuvai pačiai arba su sąjungininkių pagalba pavyksta atremti priešo puolimą.
“Vilniaus dienoje” taip pat skaitykite:
Šeimos biudžetas: kaip išgyventi artėjant ekonominei krizei
Europos vicečempionas iš Pašilaičių
Per Žolinę – kiaušiniai su kumpiu