„Plėšikavimo lygis labai aukštas, vagiami net naudoti dantų šepetukai. Atsiprašau, bet namuose tiesiog yra nuimami unitazai, vagiama viskas, kas pakliūva į rankas. Rusijos kariuomenė yra „išbadėjusi“. Aš bijau, kad jie gali net nepaklusti įsakymams. Rusijos kariai savo purvinais batais vaikšto po Gruzijos žemę 21 amžiuje“, - emocijų neslėpė G. Kerdikošvilis.
Jo teigimu, po įvykių Gruzijoje pasaulis turi išvysti tikruosius Rusijos siekius: „Visas pasaulis pamatė Rusijos siekius. Ko reikia Rusijai ir kokios politikos ji siekia. Būnant Rusijos kaimynystėje gali būti nubaustas už demokratiją ir laisvę“.
Reikalaus žalos atlyginimo?
Tuo metu Lietuvos parlamentaras, konservatorius Emanuelis Zingeris siūlo apskaičiuoti, kiek ir kokių investicijų Gruzijoje prarado Europos Sąjunga (ES), o vėliau šios organizacijos vardu siekti žalos atlyginimo iš Rusijos Federacijos.
Pasak jo, savo solidarumą su Gruzija turėtų pademonstruoti ir visos „klasikinės“ Europos partijos, kurios į Tbilisį turėtų siųsti savo atstovus. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau žengė atitinkamą žingsnį ir kreipėsi į Europos liaudies partiją, kad ši pademonstruotų solidarumą su Gruzijos politikais. „To paties tikimės ir iš kolegų socialdemokratų“, - sakė E. Zingeris.
Rusija turi laikytis susitarimų
Kad Vakarų valstybės turėtų aktyviau reikšti solidarumą Gruzijai, kalbėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Deividas Matulionis. Pasak pareigūno, šiuo metu svarbiausia, kad Rusija išvestų savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos, tačiau požymių, kad tai vyktų – nėra.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy yra sutarę dėl šešių punktų taikos programos, kuri apima: (1) jėgos nenaudojimą; (2) visiškas karo veiksmų nutraukimą; (3) nevaržomas galimybes teikti humanitarinę pagalbą Gruzijai; (4) Gruzijos ginkluotųjų pajėgų grįžimą į pastovias dislokacijos vietas; (5) Rusijos kariuomenės išvedamą už linijos, kuri buvo iki karo veiksmų pradžios, bei taikdariškų Rusijos pajėgų suteikiamas papildomas saugumo priemones, kol bus atkurtas pasitikėjimas tarp konflikto pusių; (6) Pietų Osetijos ir Abchazijos tarptautinio statuso aptarimą ir jų saugumo užtikrinimą.
D. Matulionis sakė, kad jeigu Rusija nesilaikys šio susitarimo, tuomet galima prognozuoti tolesnį ES ir Rusijos santykių blogėjimą, tačiau jis nedrįso prognozuoti, kuo tai gali baigtis.
„Kol kas reikia pasižiūrėti, ar yra tas nusiteikimas dėl to, ar tęsti derybas dėl bendradarbiavimo sutarties, bet reikia apsvarstyti, kokios dar galimos priemonės. Yra NATO-Rusijos taryba, toliau mes turime G-8 formatą. Čia iš tikrųjų mes palaikytume, kad visgi turėtų būti imamasi tam tikrų veiksmų, tačiau tai yra visos ES, NATO ir didžiųjų valstybių sprendimas. Bet visiškai be atsako, tas neturėtų likti, tačiau konkretizuoti kas iš tikrųjų būtų veiksminga, dar šiek tie per anksti“, - sakė URM sekretorius ir pabrėžė, kad, nepaisant fakto, kas ką pirmas pradėjo, Gruzija akivaizdžiai patiria Rusijos agresiją.
Tuo pat metu jis pabrėžė, kad nei ES, nei kiti tarptautinių santykių veikėjai neturėtų pervertinti pragmatizmo, nes esą Realpolitik atgyveno, o santykiuose su Rusija pragmatizmas gali tik suskaldyti visą Europą. Pasak D. Matulionio, geriausia, kad būtų šiuolaikiniame pasaulyje būtų vadovaujamasi vertybinės politikos principais. Praktiškai tai reikštų norą, kad gruodį NATO suteiktų narystės veiksmų planą Gruzijai bei Ukrainai ir taip priartintų šias šalis prie narystės Aljanse.
D. Matulionio teigimu, šiuo atveju bus dedamos visos pastangos ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizito į Lietuvą metu „Iš ponios A. Merkel mes tikimės, kad bus užtikrintas narystės veiksmų planas Gruzijai“.