Aljanso jungtinių pajėgų Brunsume vadas ketvirtadienį susitiko su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdu Tutkumi. Po susitikimo E. Rammsas pabrėžė, kad savo kalbą skaitys iš popieriaus, mat prieš keletą dienų viešint Estijoje jis buvo neteisingai pacituotas „kai kurių Rusijos žiniasklaidos priemonių“.
„Kaip žinote, aš viešai neaptarinėju tam tikrų NATO reikalų. Tačiau turiu pastebėti, jog ne taip seniai mane neteisingai pacitavo kelios Rusijos agentūros ir mažiausia ko aš tikėjausi sulaukti, tai paties Rusijos prezidento dėmesio“, - Aljanso atstovas.
Paklaustas, ar tai susiję su „Interfax“ pranešimu, kad Aljansas turi konkretų Baltijos šalių gynybos planą, E. Rammsas atsakė „taip“.
Pasak Aljanso jungtinių pajėgų vado Europoje, Baltijos šalių gynyba bei jos stiprinimo klausimai yra susiję su politinio lygmens sprendimais, todėl karinės struktūros šiuo atveju nežada kištis. Dėl šios priežasties, po Gruzijos karinio konflikto su Rusija iškilęs Baltijos valstybių apginamumo klausimas „turi būti aptariamas ir sprendžiamas politiniu lygmeniu“.
„Karinis komponentas net nepradės apie tai galvoti ir sprendimų nepriims, nes turime gauti įsakymą iš politinio lygmens ir aš manau, kad tai bus padaryta“, - sakė generolas ir, be kita ko, pridūrė, jog pats esąs vokietis ir jo šalis NATO buvo ginama mažiausiai penkiasdešimt metų.
„Vokietija įstojo į NATO 1955-1956 m., kada laikai buvo tikrai sudėtingi. Ir mus, kaip NATO narę, NATO gynė mažiausiai penkiasdešimt metų. Ir manau, kad ir man, ir daugeliui kitų svarbus ženklas buvo tai, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel, besilankydamas Estijoje, kalbėjo apie 5 straipsnį, kai aptarinėjo situaciją Baltijos valstybėse. Mano požiūriu to daugiau komentuoti nebereikia“, - komentavo E. Rammsas.
5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis apibrėžia kolektyvinę Aljanso gynybą. Tai reiškia, kad užpuolus vieną NATO valstybę, ją ginti yra įsipareigojusios visos kitos Aljanso narės. Šio straipsnio buvo laikomasi aktyvuotas vienintelį kartą, kai po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių JAV Aljansas pradėjo karinę operaciją Afganistane.
Aptarė oro policijos misiją
Su Lietuvos krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu susitikęs E. Rammsas aptarė ir Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo misiją. Kaip žinoma, Zokniuose įkurdintoje Lietuvos karinėje bazėje yra dislokuoti NATO naikintuvai, stebintys Baltijos valstybių oro erdvę.
Baltijos šalių oro policijos misiją NATO ketina vykdyti iki 2012 m., tačiau Baltijos šalys šį terminą siekia pratęsti dar bent septynerius metus. Siūlomi keli variantai: pirmasis - kad oro policijos misiją ir toliau vykdytų NATO, antrasis - Lietuva pirktų savo lėktuvus, trečiasis – Baltijos šalių oro erdvę stebėtų kaimyninės valstybės, pavyzdžiui, Lenkijos naikintuvai.
Pasak Aljanso jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vado, „NATO toliau tęs šią operaciją, kol viso trys Baltijos tautos aptars ir prieis tam tikro sprendimo“, tačiau generolas nedetalizavo, kiek ilgai šio sprendimo bus laukiama.
Į pareigūnų pokalbio darbotvarkę pateko ir šiauliečių skundai dėl pernelyg garsiai padangėje zujančių naikintuvų. E. Rammso teigimu, senieji „F“ serijos naikintuvai turėtų būti pakeisti naujesniais, kurie skraidytų tyliau, tačiau kartu pridūrė, jog pats dvejus metus yra gyvenęs šalia oro uosto.
„Turėčiau pastebėti, jog aš pats dvejus metus pragyvenau arti oro uosto ir tikrai žinau, kas yra skleidžiamas triukšmas. Tačiau, kaip matote, išgyvenau“, - sakė E. Rammsas.
Lietuva gavo pylos dėl krašto apsaugos finansavimo
Kaip žurnalistus informavo Lietuvos krašto apsaugos ministras J. Olekas, susitikime paliesta ir krašto apsaugos finansavimo problema.
Stodama į NATO Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nuo pat Lietuvos įstojimo į Aljansą 2004-aisiais, krašto apsaugos finansavimas niekada nepasiekė minimo įsipareigojimo ribos.
Šiais metais išlaidos, numatytos krašto apsaugos finansavimui, siekia 1,21 proc. nuo BVP.
„Vienas priekaištas, kurio mes iš tikrųjų sulaukėme, tai yra mūsų finansavimas. Aš, kaip krašto apsaugos ministras, teikiu paraiškas, bandau įtikinti kolegas, kad finansavimą, skiriamą gynybos sričiai, reikia gilinti, ir pastaruosius dvejus metus taip ir buvo“, - sakė J. Olekas.
Pasak ministro, pastaruosius dvejus metus krašto apsaugai buvo skiriama po apytiksliai 150 mln. litų daugiau, nei praeitais metais. Bendrąja prasme šis augimas sudarė 14-15 proc. viso karinio biudžeto.
„Tačiau augant BVP, tai buvo tas pats skaičius skaičiuojant nuo BVP. Šiais metais mes taip pat teikėme paraišką, kuri didintų kitų metų finansavimą 0,05 proc., ir mes per keletą metų galėtume artėti prie 2 proc. ribos, kurios yra kai kuriose NATO šalyse ir koks yra siekis“, - teigė J. Olekas.
Krašto apsaugos ministras sulaukė ir Aljanso Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vado paramos, kurio teigimu, NATO neturi jokių priekaištų Lietuvai, o krašto apsaugos finansavimo klausimu Lietuvą esą reikia lyginti su kitomis NATO narėmis.
„Šiuo atveju reikėtų palyginti Lietuvą su kitomis NATO valstybėmis ir pasižiūrėti, kiek lėšų, kokią BVP dalį jos skiria savo gynybos misijoms ir savo ginkluotosioms pajėgoms, ir kiek karių jos dislokuoja Afganistane“, - sakė E. Ramms, kuris yra atsakingas už misiją Afganistane.