„Po tokio eurokomisarės darbo Briuselyje nei socialdemokratai, nei konservatoriai nepasiūlys jai likti Europos Komisijoje (EK) – ji pasirodė kaip nepatikimas žmogus“, - ketvirtadienį DELFI teigė G. Kirkilas.
Komentuodamas gana dažnai D. Grybauskaitės išsakomą kritiką apie Vyriausybės darbą premjeras priminė, jog kitąmet baigiasi jos kadencija, taigi pareigūnei teks spręsti, ką veikti toliau: „Ar į Europos Parlamentą, ar į prezidentus, ar tikėtis – tai būtų naivus tikėjimas, - kad dešiniųjų Vyriausybėje jai pasiūlys tapti premjere“, - vardijo socdemų lyderis.
Paklaustas, ar nebūtų protinga eurokomisarę įkalbinti grįžti į Vyriausybę, kad ji pati galėtų švelninti kritikuojamos valdžios darbo pasekmes ir įgyvendinti siūlomas reformas, G. Kirkilas paminėjo požiūrių skirtumą.
„D. Grybauskaitė – liberalių priemonių šalininkė, aš, kaip socialdemokratas, su jomis nesutinku, - kalbėjo Vyriausybės vadovas. – ES dabar eina į priešingą pusę. Ji – dereguliavimo šaltininkė, o viršūnių susitikime kaip tik daug dėmesio buvo skiriama reguliavimui. Mes konceptualiai nesutariame, nors jokių asmeniškumų neturiu. Ji puiki specialistė, bet ne politikė“.
Atremdamas šiomis dienomis vėl išsakytą eurokomisarės kritiką G. Kirkilas pažymėjo, jog „ne Lietuva sukėlė Volstryto krizę, kuri turi pasekmių visame pasaulyje“. Jis teigė Briuselyje šiomis dienomis kalbėjęs su pinigų politikos komisaru Joaquinu Almunia, kuris padėties esą nedramatizuoja.
Tiesa, neseniai viešėdamas Lietuvoje J. Almunia įspėjo, kad ne tik dėl pasaulinės ekonominės situacijos, bet ir dėl kai kurių mūsų šalies valdžios sprendimų ar neveiklumo biudžetas augs ne tiek, kiek planuota, o jo deficitas gali gerokai viršyti prognozes.
„Negirdžiu, ką tokio blogo padarėme, - DELFI kalbėjo premjeras. – Šių metų biudžetą patvirtino iš esmės opozicinė dauguma, Vyriausybė buvo prieš jį. Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos, Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ paremtas valstybės tarnautojų atlyginimų didinimas nulėmė 0,5 mlrd. Lt deficitą“.
Eurokomisarės prognozės – juodos
D. Grybauskaitė, trečiadienį Vilniuje dalyvavusi „Verslo žinių“ konferencijoje „2009-ųjų biudžetas. Ekspertų prognozės ir rekomendacijos“, pareiškė, esą dabartinė Vyriausybė įeis į istoriją kaip sugebėjusi nuslėpti nuo Lietuvos piliečių tiesą apie realią ekonominę situaciją, slėpusi faktus ir filtravusi informaciją.
Premjero teigimu, Lietuvoje neįmanoma nieko nuslėpti – statistiniai duomenys esą visiems prieinami: „Paprasti žmonės jų gal ir nesupranta, bet specialistai viską mato ir gali įvertinti“.
Už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga eurokomisarė tvirtino, jog kalbėti, kad Lietuvos ekonomika „leidžiasi minkštai“, nebėra prasmės: „Prognozės labai negeros. Galima diskutuoti, ar tai reiškia krizę, ar ne. Iš principo tai – akademinis ginčas, verslui tai reiškia nuosmukį. Kalbėti, kad Lietuva „minkštai nusileis“, nėra prasmės. Lietuva leidžiasi staigiai, kietai ir skausmingai“.
Pasak D. Grybauskaitės, dabartinės finansų krizės bėda ta, kad problemos yra globalios, o jų sprendimai – nacionaliniai. Daugelis ES narių ėmėsi priemonių, peržiūrėjo planuojamus biudžetus ir BVP prognozes. Be to, centriniai bankai pradėjo tiesiogiai skolinti verslui.
Pernai eurokomisarė kalbėjo apie puotą maro metu, nepagrįstą skolinimąsi, o dabar esą pildosi juodžiausios prognozės: infliacija – dviženklė, biudžetas deficitinis, kitąmet jis gali siekti daugiau nei 3 proc.
„Didžiausios vyriausybių klaidos yra delsimas, sunkios situacijos neigimas. Tai – klaida, kuri stumia valstybes į duobę“, - sakė D.Grybauskaitė ir pridūrė, kad ES tokioje mažai gali padėti.
„Mes einame ne į klasikinę U raidės krizę, bet klimpstame į krizę, kurią galima pavaizduoti L raide. Nusileidę į dugną kapanosimės labai ilgai“, - įspėjo ji.
EK narės teigimu, antiinfliaciniai planai yra du, o realių veiksmų – jokių, be to, priimta sprendimų, kurių poveikis – priešingas, pavyzdžiui, dėl išmokų indeksavimo, švietimo sritis ir darbo rinka nereformuojamos.
Premjero optimizmas didesnis nei ekspertų
Tačiau DELFI G. Kirkilas aiškino, esą Lietuvos ekonomika „leidžiasi švelniai“, nors jei ES nepavyktų sustabdyti biržų kritimo, galima sulaukti ir liūdnesnių pasekmių. Šiems metams jis prognozavo 4-4,5 proc. BVP augimas, kitąmet – 1,5 proc.
Paklaustas, ar pavyks išvengti minusinio rodiklio, premjeras teigė: „Jei ES ir Europos centrinio banko veiksmai turės poveikį, bus sustabdytas biržų kritimas, o šalys, su kuriomis Lietuva palaiko intensyvius prekybinius ryšius, pavyzdžiui, Vokietija, nepatirs didelių bėdų, jo nebus“.
Savo ruožtu D. Grybauskaitė teigė, jog, įvairių institucijų nuomone, geriausiu atveju kitąmet galime tikėtis 1 proc. BVP augimo, o galbūt jis apskritai neaugs.
