"Tai rodo, kad rinkėjai yra nusivylę politika, piliečiai yra susvetimėję, jie nejaučia, kad jų balsas politikoje yra svarbus. Kyla politikos ir demokratijos teisėtumo klausimų. Net ir naujai sudaryta koalicija galės sunkiai teigti, kad ji turi didelės visuomenės dalies pasitikėjimą ir mandatą. Naują koaliciją rems apie 20 proc. piliečių", - sakė A. Krupavičius.
Pasak politologo, likusioji piliečių dalis bus aktyvesnė opozicijoje, dėl to nauja koalicija turės veikti ypač išradingai, kad patenkintų visuomenės lūkesčius. "Jei nepavyks to padaryti, politinė sistemos krizė tęsis toliau, ir kur mes nueisime, atsakymo nėra", - teigė A. Krupavičius.
Politologo nuomone, realiausia valdančioji koalicija - centro dešinės - kurią sudarytų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga.
"Socialdemokratai dar turi galimybių, jeigu bandytų į koaliciją įtraukti partiją Tvarka ir teisingumas, bet tokie scenarijai gerokai mažiau aiškūs. Yra ir trečiasis variantas - vaivorykštės koalicija, kurią siūlė Prezidentas", - svarstė A. Krupavičius.
- Atidavęs balsą antrajame Seimo rinkimų ture TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad jis sieksiąs koalicijas, kurią vadina permainų koalicija, ir esą joje vietos socialdemokratams nėra. Ar po tokių TS-LKD lyderio pareiškimų "vaivorykštės" koalicija dar turi vilčių?
- Šansų nedaug, bet situaciją gali pakeisti viena esminė aplinkybė - tai yra socialinė ekonominė situacija, į kurią Lietuva ritasi neišvengiamai kartu su visa finansų ir ekonomikos situacija, kuri yra šiuo metu apėmusi visą pasaulį. Būtent ši aplinkybė gali keisti visą politinį scenarijų.
- Naktį iš sekmadienio į pirmadienį už uždarų durų susirinkę TS-LKD, Tautos prisikėlimo partija, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga dėliojo galimus koalicijos rėmus. Eltos žiniomis Seimo Pirmininko postą žadama patikėti Arūno Valinsko vadovaujamai partijai. Kaip Jūs vertinate tokį siūlymą?
- Būtų tikrai precedentų neturintis atvejis, jeigu politikas, kuris neturi jokios politinės patirties, staiga taptų parlamento vadovu. Tokiai koalicijai gali kilti daug komplikacijų labai netolimoje ateityje. Seimo Pirmininkas privalo labai detaliai išmanyti parlamento darbo procedūras, tam reikia patirties.
Lietuvos politikoje buvo atvejų, kai Artūras Paulauskas, turėdamas labai nedidelę politinę patirtį, buvo išrinktas Seimo Pirmininku, bet vis viena jis turėjo politinės patirties nelyginamai daugiau nei A. Valinskas.
- Bet juk Seimo Pirmininko postas gali būti siūlomas nebūtinai jam...
- O kas A. Valinsko partijoje dar gali pretenduoti ir užimti Seimo Pirmininko postą? Šiuo požiūriu visi partijos nariai yra vienodi. Jie neturi darbo Seime patyrimo.
- A. Valinsko teigimu, jo partija sieks trijų keturių ministerijų, tarp jų būtinai turėtų būti Teisingumo ministerija. Kaip galėtumėte paaiškinti šios partijos tokius siekius?
- Kiekviena partija valdančiojoje koalicijoje projektuoja tam tikrus ministrų portfelius. Jų paskyrimas paprastai labai daug priklauso nuo frakcijų dydžio, kuriuos viena ar kita partija turi. Centro dešinės koalicijoje A. Valinsko partija bus antra pagal dydį frakcija, ir gana realu, kad jie pretenduos toli gražu ne į vieną ministro portfelį.
- Į Premjero postą pretenduoja TS-LKD lyderis A. Kubilius. Tam palaikymą žada ir Tautos prisikėlimo partija. Ko galima tikėtis iš A. Kubiliaus kaip Premjero, jei jis juo taps?
- Dar anksti prognozuoti. Dar bus rengiama bendra Vyriausybės programa, kur bus apibrėžtos esminės politikos gairės. Daugelį sprendimų diktuos ir dabartinė politinė socialinė ekonominė situacija. Vienas artimiausios politinės darbotvarkės klausimų bus kitų metų biudžetas, aišku, kad nauja valdžia turės gyventi taupymo režimu ir valstybės išlaidos bent jau dalyje sričių turi būti ribojamos, reikia labai aiškios ir gana apibrėžtos prevencijos politikos prieš ekonominės ir finansų krizės poveikį Lietuvai.
Savotiškai Kubilius čia yra geras pasirinkimas, jis buvo Premjeru 1999-2000 metais, kai Lietuva kapanojosi iš Rusijos krizės poveikio.
- Ar centro dešinės koalicija būtų patvari?
- Didžiausias nežinomasis šioje koalicijoje yra A. Valinsko partija. Kiek ir kaip jai seksis Seime? Ar nepradės jos nariai keisti partijų ir frakcijų? Kitas trinties taškas yra tarp TS-LKD ir liberalcentristų lyderių lygmeniu.
- Didžiausi iššūkiai šios koalicijos, jei ji susiformuos, laukia jos viduje ar išorėje?
- Artimiausio pusmečio perspektyvoje didieji iššūkiai yra išorėje - kai krinta rinkos, finansų sistema globaliai yra nestabili, o tikėtis, kad aplinkui siaučiančios audros Lietuvą paliks nuošalyje, būtų, švelniai tariant, naivu.
- Ar būtų įmanomas konstruktyvus bendradarbiavimas tarp valdančiosios koalicijos, kurią sudarytų minėtos partijos, ir opozicijos?
- Ir dabartinio Seimo kadencijoje buvo pavyzdžių, kai opozicija ir pozicija bendradarbiavo. Galiausiai Gedimino Kirkilo sudaryta Vyriausybė išsilaikė iki kadencijos pabaigos. Tėvynės sąjunga kurį laiką gan aktyviai rėmė mažumos Vyriausybę. Galimybių susitarti yra.
- Ar socialdemokratams būtų didelis smūgis likti opozicijoje?
- Didžiausias smūgis socialdemokratams buvo pirmas rinkimų ratas, kai ji liko tik ketvirta partija. Antras rinkimų ratas socialdemokratų nuotaikas turėjo pataisyti. Ji iš tikrųjų efektyviai išnaudojo galimybes ir pagal mandatų skaičių yra antra naujo Seimo frakcija. Dar daugiau, faktiškai socialdemokratų pradinės pozicijos naujame Seime yra geresnės nei buvo 2004-aisiais.