„Valstiečių laikraštis“ gavo viešai neskelbiamos informacijos, kad 2009-ųjų biudžete, be pinigų atlyginimams ir kitoms reikmėms, Seimui numatyta 6 mln. litų turtui įsigyti. Iš jų: 1 mln. – kabinetų remontui, 1 mln. salei atnaujinti, 3 mln. – naujai technikai įsigyti bei apie 0,5 mln. – trečiųjų rūmų remontui. Neseniai pastatyta nauja posėdžių salė ir stiklinė galerija turbūt jau paseno ir parlamentarams nebeteikia džiaugsmo.
Vyriausybės kanceliarijai dar labiau nepašykštėta: iš 46 milijonų turtui įsigyti ketinama atriekti beveik 10, bent 2 mln. turėtų nubyrėti Ministro Pirmininko rezidencijai. Prezidentūra, pasak šaltinio, planuoja tenkintis perpus mažesne – 5 mln. litų – suma. Pabandėme išsiaiškinti, ar mūsų turimi skaičiai teisingi ir koks gi tas gyvybiškai reikalingas milijoninis turtas, negalintis palaukti finansinės krizės atoslūgio?
Apsispręs nauja valdžia
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Jono Liongino nuomone, paskambinome ne laiku. „Reikėjo kreiptis vėliau, kai bus suformuota nauja valdančioji dauguma ir naujas Seimas, nes dėl biudžeto turi apsispręsti nauja valdžia“, – pasakė pirmininkas ir padėjo ragelį. Jo pavaduotojas Kęstutis Glaveckas padarė tą patį, tik pridūrė: „Kai biudžetą tvirtinsime, mes atidžiai žiūrėsime ir kiekvieną nereikalingą poziciją mažinsime, tik negaliu pasakyti kiek, juk reikia pasižiūrėti visas pozicijas. Biudžetas vis dėlto nesikarpo taip paprastai – sugalvojai ir numetei. Bet būtinai mažinsime – ir Vyriausybei, ir Prezidentūrai – visiems po truputį karpysime. Visi, o ypač valdantieji – tie, kurie sudarinėja biudžetus, visų pirma turėtų parodyti pavyzdį, kad jie veržiasi diržus. Bet dėl to, koks preliminarus biudžetas sudarytas, reikia klausti Kirkilo arba Šadžiaus“, – patarė pavaduotojas.
Kreipėmės ir į pastarąjį, bet ir finansų ministras mažai ką galėjo paaiškinti. Milijonus valdžios turtui įsigyti jis pavadino detalėmis, kurių nežinąs. „Visos institucijos turi tam tikrą ūkį, kuris sensta, ir tam tikrų išlaidų. O turto įsigijimas – tai daugiausia kompiuterinė technika ir brangiai kainuojančios kompiuterinės programos“, – nukirto ir retoriškai paklausė: „O jūs manote, kad Seimą laikas uždaryti?“
Viskas tik dėl ESBO?
Seimo kancleris pasirodė kalbesnis. „Valstiečių laikraščio“ išvardytus skaičius patvirtino ir drąsiai paaiškino: „Kitais metais birželio 29–liepos 4 dienomis Lietuvoje bus labai svarbus renginys – Vilniuje vyks Europos saugumo bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinė asamblėja. Į šalį atvyks 500 parlamentarų iš 56 pasaulio šalių. Žinoma, jie atvažiuos su delegacijomis, taigi iš viso sulauksime apie 700 svečių. Todėl 2009-aisiais numatyta atnaujinti Kovo 11-osios salę ir kitas Seimo patalpas, reikalingas asamblėjai. Kadangi Lietuva ruošiasi pirmininkauti ESBO 2011 metais, tai labai svarbus šaliai renginys. Iš tikrųjų tinkamai pasiruošti reikėtų 8, o ne 6 milijonų, bet juk ir tiek negausime. Jeigu ne ta asamblėja, Seimo kanceliarijos prašomos iš biudžeto lėšos būtų turbūt per pusę mažesnės“, – tikino kancleris.
Jo manymu, esant 12–17 proc. infliacijai, 30–40 proc. nuo metų pradžios išaugus statybos išlaidoms bei atsižvelgiant į tai, kad biudžeto projektą ketinama mažinti 10 procentų – akivaizdu, kad Seimas turtui įsigyti gaus beveik perpus mažiau nei prašo. Seimo kancleris sako nesuprantąs vieno: „Kažkodėl visi drąsiai kalba apie tarybinės statybos daugiabučių namų renovaciją. Atleiskite – Seimo pastatas statytas apie 1980 metus. Jam atnaujinimas reikalingas lygiai taip pat kaip ir kiekvienam kitam pastatui, esančiam vidury Vilniaus miesto. Be to, juk visos eksploatacinės išlaidos auga ir parlamentui.“
Projektuota dar prieš krizę
Besidomėdami Vyriausybės kanceliarijos dešimčia milijonų litų turtui įsigyti, vėl susidūrėme su „švarių rankų principu“. Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos ir finansų departamento Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjas Stasys Čipkus į klausimą, koks tai turtas, atrėžė: „Kiekvienas skaičius, kuris yra teikiamas į kitų metų biudžeto projektą, yra pagrįstas skaičiavimais, programomis ir kitais samprotavimais. Šie skaičiai atsiranda pagal poreikį“.
Apie Vyriausybės poreikius daugiau išgirdome iš Vyriausybės kanclerio pavaduotojo Olego Romančiko, kuris mums pateikė beveik visą išklotinę, kur tą apvalią sumelę ketinama panaudoti: „4,8 mln. skiriami informacinės valdymo ir apsaugos sistemai tobulinti, t. y. 3 mln. naujai serverinei įrengti, o likusieji – kompiuteriniam tinklui išplėsti, serverinės technikai atnaujinti ir pan. 2,4 mln. ketinama skirti kapitaliniam Vyriausybės kanceliarijos dalies pakeitimui, nes šiuo metu ji neatitinka europinių standartų. Jos projektavimo darbai atlikti dar pernai. Dar 2 mln. kanceliarija planuoja paaukoti Ministro Pirmininko rezidencijai Turniškėse užbaigti, nes pastatas iki šiol tebėra užkonservuotas. 650 tūkst. litų numatoma skirti nuo sovietmečio susidėvėjusiam liftui, nuo 1993 metų nekeistai kiliminei dangai pakeisti, kondicionieriams, mikrofonams, fakso ir spalvoto kopijavimo aparatams ir panašiai smulkmei“, – vardijo O.Romančikas.
Jo teigimu, turtui įsigyti prašomų pinigų suma tokia yra todėl, kad visi didieji darbai buvo pradėti projektuoti jau pernai, kai nebuvo jokių krizių ir biudžeto prasme gyvenome gerai. Todėl ir buvo įskaičiuoti šie darbai į paraišką kitų metų biudžetui: „Esu tikras, kad kažkurių suplanuotų turto dalių reikės atsisakyti. Savaime aišku, kad tokia suma sunkmečiu negali būti patenkinta: leisti pinigus investicijoms dabar nebūtų logiška“, – ramino Vyriausybės kanclerio pavaduotojas.
Prezidentūrą nuskriaudė?
VL žiniomis, Prezidento institucija ateinančiais metais planuoja įsigyti turto už 5 mln. litų, tačiau šią informaciją Prezidento kanceliarijos kancleris Giedrius Krasauskas kategoriškai paneigė: „Labai džiaugtumėmės, jei būtų tokia suma, deja, turtui įsigyti mums skirta vos 700 tūkst. litų. Beje, dar nereiškia, kad juos gausime, nes tai tik projektas. Šių pinigų mums užteks tik būtiniausioms reikmėms, t. y. baldams ir pan. Žinoma, poreikiai yra daug didesni, o lėšų gauname mažiau nei pernai. Ir vis dėlto Prezidento kanceliarijos pozicija tokia, kad Lietuvai sunkiu periodu reikia ūkiškai ir ekonomiškai naudoti pinigus. Mes ir patys turime taupyti“, – teigė kancleris.
Paklaustas, ar naujajai Prezidento rezidencijai S.Daukanto aikštėje kanceliarija neskirs lėšų, G.Krasauskas atsakė, kad skirs tik minimaliai – 2 milijonus, nes būtų nelogiška dabar atlikinėti pastato konservavimo darbus. Bet tai esąs investicinis projektą, o tam skirti pinigai negali būti tapatinami su ilgalaikio turto įsigijimu. Tuomet kyla klausimas, kiek dar tokių investicinių projektų liko nepaminėta, ir ar iš tikrųjų Prezidentūra yra nuskriausta, palyginti su kitomis valstybės institucijomis?
Stop pirkimams
Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio lyderis
Naujoji koalicija privalės aptarti antikrizinių priemonių planą. Manau, negailestingai ir labai atidžiai turėsime peržiūrėti kiekvieną biudžeto eilutę, kuri yra skirta valdymo išlaidoms. Į šį sąrašą, be jokios abejonės, pateks Vyriausybės, Seimo, ministerijų, departamentų, įvairių žinybų bei tarnybų remontai ir nauji pirkimai. Mūsų politinė nuostata labai aiški: jei nėra būtinybės pirkti, jei pastatas gali palaukti metus ar kitus – sakome stop pirkimams.
Lietuvoje tapo įprasta, kad kiekvienam biudžete numatytam litui surandama šimtas argumentų, kodėl jo reikia. Tačiau, esant kritinei situacijai valstybėje, žiūrėdami į naująjį biudžetą privalome ieškoti argumentų, kodėl jo nereikia.
Laikas mažinti investicines išlaidas
Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius
Pasaulio patirtis rodo, kad susidūrusi su finansiniais sunkumais valstybė visų pirma mažina ne einamąsias išlaidas (tokias kaip atlyginimai, pensijos ar pašalpos), o investicines. Turto įsigijimas, remontai, statybos yra būtent tokios investicinės išlaidos.
Lietuvos praktika rodo, kad vyriausybės sudaromos investicijos labai smarkiai pabrangsta, nes atsiranda tokių „amžiaus“ statybų, kai tą patį objektą stato daugybę metų. Kitas kraštutinumas – statinių konservavimas pristigus lėšų. Tai irgi ne išeitis. Būtina rasti aukso vidurį ir atkreipti dėmesį į prioritetus, kokius darbus pirmiausia reikia užbaigti. Visiškai nustoti pirkti turtą ar investuoti į jo remontą irgi nebūtų protinga, tačiau naujų, plačių užmojų reikėtų vengti bent jau kelerius artimiausius metus.