DELFI primena, kad Lietuva, kartu su Latvija, Estija ir Lenkija planuoja statyti naują atominę elektrinę. Kaip vienas svarbiausių strateginių tikslų įvardijama ir elektros tiltų statyba į Švediją ir Lenkiją.
„Užsienio reikalų ministerija išnagrinėjusi Lenkijos parlamento priimtus įstatymus, priėjo išvadą, kad joje nėra pasižadėjimo Lenkijos valstybei reikalavimo“, - rašoma ankstesniam Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui, pavaduotojui Andriui Kubiliui bei VRK vadovui Zenonui Vaigauskui adresuotame rašte.
Dokumentas datuotas lapkričio 15 d., o tuo metu naujasis Seimas dar nebuvo susirinkęs ir išsirinkęs pirmininko, kuriuo tapo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas. Dėl šios priežasties raštas adresuotas senojo parlamento vadovams.
D. Matulionio rašte sakoma, kad, URM žiniomis, priimant Lenko kortos įstatymą buvo siekiama palengvinti lenkų kilmės užsienio piliečių atvykimą į Lenkiją bei suteikti tam tikras ekonomines lengvatas kortelės turėtojams.
„Lenko kortelės išdavimą suprantame kaip Lenkijos siekį puoselėti lenkų kilmės asmenų tautinę tapatybę. Manome, kad siekis užtikrinti glaudesnį kiekvienos valstybės ryšį su savo tautiečiais užsienyje, yra suprantamas ir natūralus. Laikomės pozicijos, kad šalys turi teisę pasirinkti būdus šiam tikslui įgyvendinti, kurie neprieštarautų ES ir tarptautinei teisei“, - teigiama dokumente.
Lietuvos URM, be kita ko, perspėja, jog „skuboti ir neapgalvoti veiksmai“ gali sukurti įtampą tarp Lietuvos piliečių, neigiamai atsilieptų strateginei Lenkijos ir Lietuvos partnerystei bei pakenktų Lietuvai svarbių projektų įgyvendinimui su Lenkija.
Kaip DELFI jau skelbė, į Seimą išrinktas konservatorių-krikdemų atstovas Gintaras Songaila suabejojo, ar Lenko korta, kurią prieš keletą mėnesių gavo du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai V. Tomaševskis ir M. Mackevičius, neužkerta jiems kelio tapti parlamentarais.
Lietuvos Konstitucija draudžia į Seimą išrinktiems politikams būti susijusiems priesaika su kita valstybe, o minimi asmenys laimėjo mandatus per spalį vykusius Seimo rinkimus, davė Seimo nario priesaiką ir pradėjo eiti savo pareigas.
VRK šiuo klausimu nepriėmus konkretaus sprendimo, galvosūkį pasiūlyta perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui, bet nutarimą į jį kreiptis turi priimti Seimas.