Parlamentaro teisinę neliečiamybę gali panaikinti tik Seimas mažiausiai 71 parlamentaro pritarimu. Seimui nesutikus, baudžiamasis procesas R. Žilinsko atžvilgiu turėtų būti nutrauktas.
Nepatvirtinus rezoliucijos projekto posėdžiui pirmininkaujanti Seimo pirmoji vicepirmininkė Irena Degutienė pasiūlė parlamentarams apsispręsti, ar patenkinti generalinio prokuroro Algimanto Valantino prašymui leisti patraukti R. Žilinską baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Tačiau balsavimas jau ne dėl rezoliucijos, o dėl paties A. Valantino prašymo neįvyko. Mat buvo nuspręsta padaryti pertrauką ir paprašyti Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinti susidariusią situaciją bei pasiūlyti sprendimą.
Komisija pasiūlė balsuoti taip, kaip siūlė I. Degutienė, bet galiausiai parlamentarai nusprendė galutinį sprendimą priimti antradienį, kitame plenariniame posėdyje.
Trečiadienį darbą baigusi komisija pasiūlė atmesti pareigūno prašymą. Daugumos jos narių neįtikino prokurorų pateikti argumentai.
„Komisija neįžvelgė, kad Seimo narys gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, - ketvirtadienį parlamentarams teigė komisijos pirmininkas Vidmantas Žiemelis. Anot jo, komisijos narių matytoje vaizdo medžiagoje net nenuskambėjo nė vienas necenzūrinis žodis. „Nėra nusikalstamos veikos požymių“, - tikino konservatorių-krikdemų atstovas.
„Kur yra nedidelis chuliganizmas, o kur prasideda baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą, atriboti labai sunku“, - tvirtino V. Žiemelis, teigdamas, esą R. Žilinsko veiksmai negali būti vertinami kaip baudžiamosios teisės objektas.
„Man gėda dėl to, kad pirmą kartą stovėdamas tribūnoje turiu kalbėti dėl tokio dalyko. Gėda dėl to, kad kalbant generaliniam prokurorui teko raudonuoti „galiorkoje“. Dar labiau gėda, kad daugybė žmonių negali apsiginti nuo teisėsaugos, kaip kolegų buvau apgintas aš. Neramu dėl draugo, kuris prieš teisėsaugos buldozerį dabar gali stovėti vienas“, - ketvirtadienį Seimo posėdyje kalbėjo R. Žilinskas.
Jis pareiškė nesijaučiąs kaltas ir tikįs savo teisumu. „Bet žinant, kokį buldozerį įjungusi prokuratūra ir su kokia jėga važiavo ant manęs, truputėlį bijau“, - prisipažino parlamentaras.
Buvęs LNK „Žinių“ vedėjas ir jo draugas Markas Gurskis kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu, septynių policijos pareigūnų įžeidimu bei pasipriešinimu jiems. Už tai gresia iki 3 metų nelaisvės.
Pernai gruodžio 4 d. vyrai įsivėlė į konfliktą su taksi vairuotoju. Neblaivūs vyrai esą automobilio salone išmetė iš rankų bokalą ir išliejo alkoholį. Vairuotojas jiems liepė išlipti ir sumokėti už nuvažiuotą kelią. Tuomet kilo ginčas, į kurį buvo įvelta ir policija. R. Žilinsko kraujyje tuomet buvo rasta 2,48 promilės alkoholio.
Kaip ketvirtadienį aiškino komisijos narė „darbietė“ Dangutė Mikutienė, prokurorų pateikta informacija neįtikino patenkinti jų prašymą. „Tai yra atkaklūs, kartais pritempti kaltinimai. Pareigūnai provokavo įtariamuosius“, - kalbėjo ji.
Tuo metu socdemas Vytenis Andriukaitis, pats prieš keletą metų buvęs analogiškoje situacijoje kaip R. Žilinskas, frakcijos vardu siūlė leisti teismui vykdyti teisingumą.
Prašymą panaikinti politiku tapusio žurnalisto teisinę neliečiamybę Generalinei prokuratūrai perdavė Vilniaus 1-asis apylinkės teismas. Teisinį imunitetą R. Žilinskas įgijo davęs Seimo nario priesaiką.