Tokios kandidatūros, neoficialiomis DELFI žiniomis, šiuo metu svarstomos ministerijos kabinetuose. Apsisprendus, kam kokį postą patikėti, dar reikės gauti Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK), Vyriausybės ir prezidento Valdo Adamkaus palaiminimą bei priimančios šalies sutikimą (agremaną).
Pretendentai – ir iš verslo, ir iš politikos
Dėl ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje posto vyksta bene karščiausia kova. Ši vieta liko laisva, kai ligšiolinis ambasados vadovas Vygaudas Ušackas tapo užsienio reikalų ministru.
Neseniai dienraštis „Lietuvos žinios“ paskelbė, kad ambasadoriauti gali vykti Tomas Kučinskas, šiuo metu vadovaujantis Skandinavijos koncerno „Baltic Beverages Holding“ (BBH) padaliniui „BBH Baltic“. Žinomas verslininkas esą turi stiprų Prezidentūros palaikymą.
Anot „Lietuvos žinių“, aktyvi veikla Jungtinėje Karalystėje T. Kučinskui nebūtų naujiena. Šioje šalyje jis daug dirbo su koncerno BBH akcininkų – britų bendrovės „Scottish & Newcastle“ – vadovais.
DELFI žiniomis, pretendentų į ambasadorius Londone esama ir daugiau. Tarp jų, kaip teigiama, yra naujasis URK vadovas konservatorius-krikdemas A. Ažubalis, diplomatas A. Januška ir Vyriausybės kancleris V. Sarapinas.
Žurnalisto diplomą turintis A. Ažubalis dirbo Lietuvos Sąjūdžio savaitraščio „Atgimimas“ korespondentu, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio atstovu spaudai, 1998-2000 m. buvo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos asociacijos „British chamber of Commerce“ prezidentas.
Pirmą kartą Seimo nariu vienai kadencijai politikas buvo išrinktas 1996 m., parlamentaru vėl tapo 2004 m., tarp darbo Seime vadovavo Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centrui.
Prieš rinkimus A. Ažubalis buvo minimas kaip vienas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į URM vadovus.
Buvęs V. Adamkaus patarėjas jo pirmosios kadencijos metais, URM sekretorius ir viceministras A. Januška prieš keletą metų tapo premjero G. Kirkilo patarėju. Tačiau socdemų lyderiui po rinkimų praradus šį postą, teko trauktis ir politinio pasitikėjimo pareigūno statusu dirbusiam diplomatui.
Vienu iš Lietuvos saugumo politikos architektų vadinamam A. Januškai 2006 m. rudenį atsistatydinus iš URM sekretorių pareigų buvo skelbiama, neva jis apskritai palieka diplomatinę tarnybą.
Šio pareigūno pavardė buvo dažnai minima kalbant apie Valstybės saugumo departamento pareigūno Vytauto Pociūno išsiuntimą į Baltarusiją, kur jis žuvo iškritęs pro viešbučio langą. Vėliau A. Januška įsipainiojo į skandalą dėl per didelės ir neleistinoje vietoje Dzūkijos nacionaliniame parke pastatytos pirties.
V. Sarapinas anksčiau buvo minimas kaip galimas naujos ambasados Indijoje vadovas. Jam taip pat buvo G. Kirkilo komandos žmogus. Vyriausybės kanclerio poste šį valdininką turėtų pakeisti URM valstybės sekretorius Deividas Matulionis.
Į Vyriausybę V. Sarapinas atėjo iš Krašto apsaugos ministerijos, kur jis dirbo sekretoriumi, viceministru, valstybės sekretoriumi, buvo Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadoje.
Po nesėkmės rinkimuose – diplomatės karjera?
Keli kandidatai pretenduoja ambasadoriauti Vokietijoje, kur iki šiol dirbo Evaldas Ignatavičius. Jam numatyta URM sekretoriaus vieta.
Tarp kandidatų minimi URM Politikos planavimo departamento direktorius Mindaugas Butkus ir ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Konsuliniame departamente dirbantis buvęs mūsų šalies atstovas Austrijoje Jonas Rudalevičius. Su jais dėl šio posto varžosi ekspremjerė K. Prunskienė ir dabartinis ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža.
Ekonomistės išsilavinimą turinti K. Prunskienė – Kovo 11-osios Akto signatarė, pirmoji Lietuvos premjerė, nuo 2004 m. – žemės ūkio ministrė. Į Seimą politikė buvo renkama nuo 1996 m., tačiau pastaruosiuose rinkimuose pasirodė nesėkmingai – nei ji pati, nei jos vadovaujama Valstiečių liaudininkų sąjunga į parlamentą nepateko.
Sovietmečiu K. Prunskienė keletą metų dirbo mokslinį darbą Vokietijos universituose, kalba vokiškai.
Į Berlyną gali išvykti dar vienas signataras – dabartinis ambasadorius Ukrainoje A. Kumža. Jaunystėje jis ėjo įvairias pareigas Lietuvos komjaunime, buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau vadovavo privačiai juridinei kontorai, dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.
Kijeve A. Kumža pradėjo dirbti 2006 m. pradžioje. Anksčiau jis nebuvo dirbęs diplomatinio darbo, tačiau prezidento V. Adamkaus pirmosios kadencijos metais buvo jo konsultantas ir kuravo ryšius su Ukraina. Nuo 1999 m. A. Kumža vadovavo T. Ševčenkos fondui, kuris plėtoja mokslo bei kultūros ryšius su šia šalimi, padėjo Lietuvos politikams ir diplomatams malšinti „oranžinę revoliuciją“.
L. Talat-Kelpša į Tbilisį gali kraustytis ilgam
V. Ušackui tapus ministru tuščias lieka ir ambasadoriaus Italijoje postas, mat iki šiol čia dirbęs Šarūnas Adomavičius taps viceministru.
Jį pakeisti pretenduoja URM generalinis inspektorius Petras Zapolskas, anksčiau vadovavęs Informacijos ir kultūros departamentui, dirbęs Lietuvos ambasadoje Maskvoje, 2002 -2006 m. ambasadoriavęs Švedijoje.
URM jis dirba nuo 1991 m. Nuo praėjusio dešimtmečio pradžios diplomatas dalyvavo derybose dėl tarpvalstybinių sutarčių, sutvirtinusių Lietuvos santykius su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis, buvusios sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, valstybės sienos sutarčių su Rusija ir Baltarusija.
Į ambasadorius, neoficialiomis žiniomis, taip pat pretenduoja prezidento patarėjas Valteris Baliukonis ir URM Globalios politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams, buvęs ambasadorius Londone Aurimas Taurantas. Tiesa, kitų šaltinių duomenimis, V.Baliukonis gali pretenduoti į ambasadoriaus postą Ispanijoje, kurį neseniai paliko į Gruziją persikraustęs Mečys Laurinkus.
Pokyčiai URM vadovybėje neapsiribos tik naujų pareigūnų paskyrimais. Dabartinis ministerijos sekretorius L. Talat-Kelpša kitų metų pradžioje turėtų iškeliauti dirbti į Tbilisį. Mečio Laurinkaus vadovaujamoje ambasadoje jo esą laukia įgaliotojo ministro pareigos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą baigęs diplomatas taip pat studijavo Oslo universitete. Buvo V. Adamkaus pirmosios jo kadencijos metais patarėjo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais padėjėjas, prezidento referentas užsienio politikos klausimais.
Vėliau vadovavo URM Užsienio politikos analizės ir planavimo skyriui, Užsienio politikos analizės ir planavimo departamentui.
Po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto L. Talat-Kelpša buvo paskirtas specialiuoju pasiuntiniu pastarajai šaliai ir kurį laiką dirbo Tbilisyje.