Šventė prasidėjo dar Naujųjų išvakarėse – prieš pat 23 val. ant Vilniaus koncertų ir sporto rūmų fasado pradėtas rodyti 43 minučių trukmės miuziklas „@Hoffmann_Spragtukas“.
Rašytojo Ernsto Teodoro Amadėjaus Hoffmanno pasakos ir XIX a. rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio baleto „Spragtukas“ interpretacijoje klasikinis muzikos kūrinys tapo spalvingu moderniu miuziklu su žinomais šalies atlikėjais. Jo pažiūrėti suplaukė minios žmonių – vieni reginiu grožėjosi stovėdami šalia rūmų, dalis – iš kitos Neries pusės ar kitur, kur buvo vietos patogiai įsitaisyti.
Dalis paskutinę 2008 m. valandą šoko klausydamiesi miuziklo, skubėjo įamžinti reginio akimirkas, kiti skubinosi atsidurti anapus Neries, kad rastų patogią vietą žadėtam įspūdingam šviesos spektakliui Katedros aikštėje. Pasibaigus „@Hoffmann_Spragtukui“, įspūdinga minia lėtai judėjo Katedros link. Buvo nemažai pasimetusių, kurie blaškėsi ir savų ieškojo šalia Mindaugo tilto.
Kad nesušaltų, smaginosi vorele judėdami grūstyje. Toks „surežisuotas“ stumdymasis vienus žmones erzino, kitus prablaškydavo, tačiau tikrai šildė. „Vos tik aplink praretėdavo, pajusdavome, kad netekome savo „krosnies“, - juokėsi šventės dalyvė. – Tuomet ir supratome, kad iki šiol nesušalome tik todėl, kad stovime minioje“.
Vidurnaktį, varpams ir laikrodžiams mušant dvyliktą, Katedros aikštėje prasidėjo žymaus šviesos efektų kūrėjo vokiečio Gerto Hofo specialiai Lietuvai sukurtas garso ir šviesų spektaklis. Žmonės užvertę galvas į dangų laukė, kol išvys gyvą realių paveikslų ir siurrealistinių vaizdų junginį, kuris, kaip žadėta, turėjo simboliškai atskleisti 1000 metų Lietuvos raidą.
Vienoje grandiozinio reginio dalių Katedra apšviesta 400 metrų skersmens ir apie 50 km aukščio rausvos šviesos pliūpsniu, kuris, kaip žadėta, turėjo būti matomas ir iš kosmoso. Fejerverkai, neoninės iliuminacijos ir muzika turėjo priminti svarbiausias Lietuvos istorijos datas. Tačiau dauguma DELFI kalbintų reginio stebėtojų liko nusivylę, nes nematė nieko, išskyrus gražius, tačiau per šventes įprastus, fejerverkus.
„Žadėta, kad šviesos spektaklis bus matomas ir iš kosmoso, 50 kilometrų spinduliu Lietuvoje. Tačiau aš, šou stebėjusi iš parko šalia Katedros, mačiau tik fejerverkus ir keletą danguje judančių prožektorių. Kur žadėti vaizdai, turėję atskleisti 1000 Lietuvos metų. Gal juos rodė iš kitos Katedros pusės...“, - įspūdžiais dalinosi vilnietė Dalia.
„Ar jau viskas?“, - pasibaigus šviesos spektakliui negalėjo patikėti vienas jaunuolis. Reginį Katedros aikštėje žmonės stebėjo susigrūdę kaip silkės statinėje – buvo užimtos įmanomos Katedros aikštės ir teritorijos aplink kertelės.
Nemaloniai įsiplieskusių konfliktų tarp žmonių stebėti neteko, nors vienas kitas ir paburbėdavo dėl nepatogumų spūstyje. Vyravo ganėtinai draugiška, šilta atmosfera. Kaip bebūtų keista, skirtingai nei per Kalėdų eglės įžiebimo šventę, nereikėjo vengti įsismarkavusių girtų piliečių, trukdančių stebėti reginį. Įkaušusių jaunuolių buvo, tačiau bendros atmosferos jie negadino.
Nors žadėta policijos kontrolė patikros punktuose kėlė tik atlaidžią šypseną, alkoholis aikštėje upeliais tikrai nesiliejo. Alkoholių gėrimų įsinešti į aikštę buvo visiškai nesunku – keli budintys policininkai apčiupinėdavo tik vieną kitą žmogų, plaukiantį su minia. Tačiau greičiausiai visi taip buvo prigąsdinti pažadų, kad nė nebandė jų neštis. Kaip ir žadėta, nesigirdėjo aikštėje ir pirotechnikos garsų. Tiesa, tokioje minioje šaudyti būtų neįmanoma.
Nors šviesos spektaklio metu nepavyko pastebėti žadėtų Lietuvos tūkstantmetį iliustruojančių vaizdų bei Lietuvos vėliavos, žaismas šviesomis buvo tikra atgaiva akims. Stebint, kaip viena svarbiausių Lietuvos šventovių tai skęsta raudonos ugnies liežuviuose, tai nusidažo saulės geltoniu, tai paskęsta nakties mėlynėje, kartais iš tiesų sudrebėdavo širdis – štai ji, tūkstantmetė istorijos tėkmė, ir aš, mažytė jos dalelė. Pasirinkę reginį stebėti prie televizorių nematė nė pusės šio grožio. Dėl kažkokių priežasčių per televiziją rodomo vaizdo spalvos transliacijos pradžioje buvo visiškai išblukusios.
Tik štai gaila, kad ilgai medituoti patirto katarsio neteko. Dėl šonuose esančių tvorų, siaurinančių išėjimo tunelį į Gedimino prospektą, teko plaukti tokioje grūstyje, kad vos kvėpuoti galėjai. Vienas neatsargus žingsnis – ir griūtum. Nesinorėtų prognozuoti, kas būtų tuomet. Aišku tik viena, minia sustoti ar apeiti žmogaus nesugebėtų. Tai jau buvo upė, kurios taip paprastai neužtvenksi. Laimei, žmonės nesupanikavo, saugojo ir save, ir, kiek įmanoma, kitus.
Gruodžio 31-ąją Senamiestyje ir jo prieigose buvo uždarytas eismas, įrengta 12 pėsčiųjų praėjimo kontrolės punktų. Siekiant palaikyti viešąją tvarką Naujųjų naktį sostinėje budėjo sustiprintos policijos pajėgos, renginių vietose patruliavo per 250 pareigūnų.
Dauguma Vilniaus kultūros sostinės ir Lietuvos vardo tūkstantmečio metus pasitiko be euforijos. Šampano taures ir brangių žmonių bučinius jiems atstojo minia.
Spektakliui sunaudota per 6 tūkstančius specialiai pagamintų pirotechnikos užtaisų.
Šviesų ir fejerverkų spektaklį ketino transliuoti beveik 50 šalių televizijos, nušviesti renginio į Vilnių atvyko per 30 žurnalistų iš 12 valstybių.
Naujųjų metų sutikimo akimirkos - foto ir vaizdo reportažuose
Ant Vilniaus koncertų ir sporto rūmų fasado - miuziklas „@Hoffmann_Spragtukas“
DELFI.TV žiūrovo Katedros aikštėje filmuoti vaizdai
Taip šviesos šou ir fejerverkai buvo matomi iš Užupio
Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose kviestiniams svečiams buvo atlikta vizualinė - muzikinė improvizacija „Šviesos klavyrai“
Šventės fotoakimirkos