„Pasirodo, kad situacija yra blogesnė nei tikėjausi. Penktadienio riaušes, matyt, nulėmė du dalykai. Pirma, bedarbių skaičiaus augimas, grėsmė prarasti darbą. Antra, mokesčių už komunalines paslaugas didėjimas. Galvojau, kad situacija yra geresnė“, – sakė sociologas Vladas Gaidys.
Jo nuomone, prie įsiplieskusių riaušių prisidėjo ir valdžios arogancija.
„Valdžia vis dėlto ir toliau demonstruoja aroganciją, ir tai sudaro puikią terpę tokiems protestams“, – įsitikinęs V. Gaidys.
R.Lopata: „Nesinori tikėti, tačiau....“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) direktorius Raimundas Lopata, komentuodamas penktadienio mitingą, sakė, kad tai turėtų būti signalas ne tik mūsų politikams, bet ir „visoms kitoms jėgoms“.
Jis teigė, kad nebūtina ieškoti sąmokslo teorijų, tačiau tokiais atvejais prasiveržia „nevaldomas žmogus“, kuriam „chuliganizmas yra tiesiog gera proga pasirodyti“. Jis ragino kuo greičiau išsiaiškinti ir asmenis, kėlusius neramumus, ir atsakyti į klausimą, ar yra kokia nors kokių nors paralelių su riaušėmis Graikijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje.
„Žinoma, priežastys gali skirtis, tačiau svarbiau, ar išorinė jėga naudojasi situacija, ar nesinaudoja?“, – klausė R. Lopata.
R. Lopata priminė, kad po panašių įvykių Graikijoje, Bulgarijoje ar net Latvijoje Lietuvos atitinkamos tarnybos teigė esančios pasiruošusios neramumams. Pašnekovo manymu, šios tarnybos nebuvo pasiruošusios „psichologiškai“ ir ragino aiškintis, kodėl.
Kiekviena situacija yra unikali
R. Lopata teigė, kad svarbiausias klausimas, kurį iškėlė šie neramumai, – „ką tai reiškia?“.
TSPMI direktoriaus įsitikinimu, šis mitingas, pasibaigęs neramumais, yra ženklas mūsų dabartinei valdžiai.
Anot jo, mitingas simbolizuoja tai, ką ketvirtadienį pripažino ir Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė: bendravimo ir dialogo tarp valdžios ir piliečių stoką ar net nebuvimą.
Pasak pašnekovo, dialogo nebuvo, nes elgtasi pagal tam tikrus stereotipus ir Ministro Pirmininko patirtį 1998 metais. Tačiau situacija yra visiškai kitokia, nes esame ES ir NATO šalis, veikiame globaliame pasaulyje.
„Tai pamoka, kad analogų politikoje nebūna. Kiekviena situacija yra unikali“, – kalbėjo R. Lopata.
Agresiją paskatina nesaugumo jausmas
Psichoterapeutas Raimundas Alekna teigė, kad agresijai žmogų paskatina nesaugumo jausmas.
„Vieni tiesiog nukreipia agresiją į save ir žalodami save pasiekia, kad jiems būtų suteikta medicininė pagalba. Panašus modelis veikia, kai žmonės nukreipia agresiją į kitus, kad jiems būtų suteikta teisėtvarkos institucijų pagalba“, – lrt.lt sakė R. Alekna.
Pasak psichoterapeuto, nagrinėjant priežastis, kodėl žmonės galėjo taip jaustis, didelės įtakos turėjo visuomenės spaudimas formuojant jų nuomonę.
„Svarbios institucijos, tokios kaip žiniasklaida, užsiėmė įtaiga, kad yra blogai. Tarsi buvo bandoma įteikti, kad penktadienį susirinks keli tūkstančiai protestuotojų, galimai bus riaušės, tai ir darė įtaką. Dar turėjo įtakos riaušės Rygoje. Psichologai atkreipia dėmesį, kad žiniasklaidoje reikia vengti detalių tekstų apie panašius įvykius, nes tai ragina elgtis taip, kaip kiti. Tai tarsi skatinimas lenktyniauti“, – sakė R. Alekna.
Pasak R. Aleknos, „prognozės, kaip bus, rašo scenarijų įvykiams“.
„Tokiuose tekstuose reikėjo vengti interpretavimo. Tarkim, vengti formuluočių, jog Premjeras gąsdina dėl mokesčių. Kai paklausai Premjero, girdi, kad jis pakankamai santūriai kalba. Daugelis žmonių, neturėdami galimybės betarpiškai girdėti jo, tiki, kad taip ir yra“, – perspėjo R. Alekna.
R. Alekna stebėjosi, kad protestuoti ryžosi minia, kuriai oficialiai mokesčiai buvo sumažinti, ir neatmetė galimybės, kad žmonės buvo kurstomi net politikų.