„Aš manau, kad demokratiška yra tai, jeigu išlaikomos visos demokratinės normos. (Kandidatų – DELFI) iškėlimo procese aš pastebėjau, kad vedantieji net pritemptai kvietė žmones kelti kitas kandidatūras ir dalyvauti. Aš būčiau labiau laimingas, jeigu būtų išsikėlę 5, 6 ar net 17 kandidatų į partijos pirmininko postą, deja, įvyko, kaip įvyko“, - spaudos konferencijoje po rezultatų paskalbimo žurnalistams sakė „tvarkiečių“ vedlys.
R. Pakso kandidatūrą didžiausia įtaka partijoje pasižyminčio Raseinių skyriaus vardu pasiūlė šio skyriaus pirmininkas, parlamentaras Remigijus Ačas. Pasak jo, nepaisant kritikos, jog „Tvarka ir teisingumas“ yra vieno žmogaus partija, R. Paksas yra „tvarkiečius“ vienijantis žmogus, su juo visuomet galima pasikalbėti, lengva rasti bendrą kalbą.
„Tai partiją vienijantis žmogus ir bet kuris partijos narys visada gali pasišnekėti, rasti bendrą kalbą. Todėl skyriaus vardu aš siūlau pasitikėti mūsų pirmininku Rolandu Paksu. Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimų apklausos, mūsų partija yra lyderė - tai yra šio žmogaus didelis nuopelnas“, - pagyrų partijos įkūrėjui negailėjo R. Ačas.
Pirmininko rinkimų diskusijoje, kurioje pasisakė viso labo keturi žmonės, R. Paksui taip pat netrūko pagiriamojo žodžio.
„Pasirinkim geriausią sprendimą mūsų partijai, pasirinkim geriausią sprendimą Lietuvai“, - patoso netrūko vieno partijos lyderių Valentino Mazuronio kalbai, kurioje, kaip jau įprasta, R. Paksas buvo vadinamas prezidentu.
DELFI primena, kad R. Paksas, be trumpos pertraukos, kai partijos vairas buvo patikėtas V. Mazuroniui, yra vienintelis politikas, ėjęs „Tvarkos ir teisingumo“ vadovo pareigas. Ši politinė jėga, kuri anuomet vadinosi Liberalų demokratų partija, buvo įkurta 2002 m., daliai narių su R. Paksu pasitraukus iš tuometinės Lietuvos liberalų sąjungos (LLS).
R. Paksas tuometiniams liberaldemokratams vadovavo nuo 2002 m., tačiau po metų vykusiuose prezidento rinkimuose buvo išrinktas prezidentu ir turėjo sustabdyti narystę partijoje. 2004 m. balandį R. Paksas apkaltos proceso tvarka buvo nušalintas nuo pareigų, o tų pačių metų gruodį vėl tapo savo įkurtos politinės jėgos vadovu.
Tarp pavaduotojų nėra E.Lementausko
Perrinkę partijos pirmininką, „tvarkiečiai“ patvirtino ir pirmininko pavaduotojus. Jais tapo jau minėti V. Mazuronis ir R. Ačas, taip pat Kęstas Komskis, Juozas Imbrasas, Rimas Ručys, Egidijus Vilimas bei Almantas Petkus.
Jų kandidatūras, pasibaigus balsavimui dėl lyderio, pateikė „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininku perrinktas R. Paksas.
Tarp pirmininko pavaduotojų neliko kyšininkavimo byloje teisiamo Vilniaus vicemero Evaldo Lementausko. Anot R. Pakso, E. Lementauskas šiuo metu paliekamas darbuotis partijos būstinėje, nes vyksta teismo procesas, tad svarbių pareigų suteikimas partijoje būtų tiesiog nesolidus žingsnis.
„Vyksta teismo procesas ir aš nemanau, kad būtų solidu, jeigu kolega iki teismo sprendimo būtų ganėtinai svarbiose pareigose. Baigsis teismas, bus sprendimas: bus teismo sprendimas, bus ir kitas sprendimas. Dabar duokim valią teismui“, - sakė R. Paksas.
Klausiamas, kodėl, jau esant įtarimams, E. Lementausko pavardė buvo atsidūrusi Seimo rinkimų sąrašo viršuje, R. Paksas atsakė, jog tuo metu byla dar nebuvo pasiekusi teismo, tad ir pagrindo išbraukti E. Lementausko iš rinkimų eilės nebuvo.
DELFI primena, kad E. Lementauskas, drauge su dar dviem Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariais – Audriumi Butkevičiumi ir Gintaru Kazaku – yra kaltinamas siekęs papirkti konservatorių Vidą Urbonavičių.
Didžiosios partijos užmiršo „tvarkiečius“
Sekmadienį surengtas „tvarkiečių“ kongresas prasidėjo nuo atvykusių svečių sveikinimo kalbų, bet „tvarkiečiai“, atrodo, negali pasigirti dideliu draugų ratu tarp kitų politinių jėgų.
Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame renginyje pasveikinti „tvarkiečių“ atvyko tik kai kurių marginalių partijų atstovai, o iš parlamentinių politinių jėgų dėmesio beveik nesulaukta – „Tvarką ir teisingumą“ pagerbė tik viena opozicinės Darbo partijos lyderių Virginija Baltraitienė, kuri kalbėdama iš tribūnos pasiskundė, jog naujoms politinėms jėgoms atlaikyti sisteminių partijų spaudimą yra sudėtinga.
Be „darbiečių“ atstovės, „Tvarkos ir teisingumo“ kongresą sveikino Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius, Centro partijos lyderis Arūnas Grumadas, Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas Algimantas Matulevičius, Tautinės partijos „Lietuvos kelias“ vadovė Lilijana Astra.
Tačiau svečių negausa partijos įkūrėjui R. Paksui nesutrukdė kritikuoti kitų partijų, ypač Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), kuriems politikas pats priklausė iki 1999 m. Pasak R. Pakso, jeigu po praėjusios krizės ir konservatorių valdymo žmonės šią partiją užmiršo aštuoneriems metams, tai esą dabar, po gyventojams nepalankios mokesčių reformos, užmarštis tęsis aštuonis dešimtmečius.
DELFI primena, kad „Tvarka ir teisingumas“ parlamente dirba opozicijoje, jos frakciją sudaro 18 narių, tačiau prie jos yra prisijungę Lenkų rinkimų akcijos atstovai.