Lietuvos URM tvirtina, jog Gvantanamo kalinių klausimais nuomonėmis apsikeičiama su daugeliu valstybių, tad Kinija šiuo atveju nėra jokia išimtis. Tačiau, kaip DELFI sakė užsienio reikalų ministro atstovas spaudai Rolandas Kačinskas, remiantis diplomatine praktika, nuomonių turinys nėra komentuojamas.
„Apsikeitimas nuomonėmis Gvantanamo klausimais vyksta su daugeliu valstybių. Kinija nėra išimtis, tačiau, remiantis diplomatine praktika, darbinio turinio apsikeitimo nuomonėmis nekomentuojame“, - sakė R. Kačinskas.
DELFI žiniomis, Kinija Lietuvos URM skirtoje notoje prašo iš Gvantanamo nepriimti jos piliečių.
Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas Egdūnas Račius, tarp Gvantaname įkalintų asmenų yra nedidelė dalis Kinijos Liaudies Respublikos pasus turinčių uihūrų, kurie šios šalies institucijų yra siejami su terorizmu.
Uihūrai – Kinijos musulmonai
Uihūrai yra etninė grupė, gyvenanti Vakarų Kinijoje. Etniškai jie yra tiurkai, kalba viena iš tiurkų kalbų šeimos atmainų, rašo arabiškais rašmenimis. Religine prasme uihūrai yra musulmonai. Pasak E. Račiaus, ši etninė ir religinė Kinijos mažuma pastaruoju metu aktyviai kovoja dėl nepriklausomybės.
„Tie, kurie to siekia netaikiomis priemonėmis, ginkluotomis, mes juos galime vadinti separatistais ar maištininkais, o tie, kurie to siekia teroristinėmis priemonėmis, tuos teroristais galime vadint. Bet čia yra didžioji problema, kad Kinijoje veikia ir teroristai, ir Kinijos valdžios akimis, visa etninė grupė yra įtartina kaip turinti separatistinių aspiracijų“, - DELFI sakė E. Račius.
Pasak mokslininko, Gvantaname esantys uihūrai nebūtinai turi būti susiję su teroristais, nes iš Kinijos šios etninės grupės atstovai tiesiog bėga į Afganistaną, kuris, kaip žinoma, šiuo metu yra kontroliuojamas NATO ir kai kurių Aljansui nepriklausančių valstybių karinių pajėgų.
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykusių teroristų išpuolių JAV ir Talibano režimo nuvertimo Afganistane amerikiečiai Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių. Įtariama, kad 61 buvęs kalinys po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.
Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pritarė tokiam sprendimui. Rezoliucijoje ES šalys raginamos „būti pasirengusios priimti Gvantanamo kalinius“, jei JAV to paprašytų.