- Teisininkai mums pasakė, kad mūsų posėdis yra teisėtas. Susirinko 31 tarybos narys ir išreiškė savo politinę valią, priėmė sprendimą ir mes dirbame.
Jeigu griuvusi pozicija, kuri dabar yra opozicija, daro šou, tai mes tame jų šou nedalyvaujame. Atėjau į kabinetą, jis užrakintas, - viso gero. Jeigu jiems reikia žaidimų, kastuvėlių smėlio dėžėje, tegul sau žaidžia.
- Jau minėjote, kad pirmasis Jūsų, kaip mero, darbas bus ištaisyti rengiamą miesto biudžetą, numatyti strategija. Kokia bus toji miesto strategija?
- Man biudžeto projekte nepatiko išlaidų augimas administracijai, nors žmonių nepadaugėjo. Yra interesantų, kurie atsakymų nesulaukia jau treti metai, tačiau valdininkų atlyginimai didėja. Kažkas čia negerai.
Valstybė veržiasi diržus, peržiūri darbus, taupo, o čia - atvirkščiai. Pernai išleido 1 mln. litų reklamai. Mes tokių dalykų netoleruosime. Peržiūrėsime biudžetą, taip suplanuosime augimą, kad metų pabaigoje neliktų skolų.
- Kokie sprendimai, Jūsų manymu, padėtų sumažinti automobilių spūstis mieste?
- Aš tikiu, kad mieste diegiama nauja šviesoforų sistema jau kažkiek veikia, tai jaučiasi. Mes tikrai neužsiimsime tų šviesoforų išmontavimu.
Taip pat reikės investuoti į infrastruktūros objektus, remontui uždaryti Lazdynų tiltą, atidaryti laikiną. Taigi, problemų neišvengsime.
Gaila, kad vilniečiai nelabai laikosi eismo taisyklių ir daugelis važiuoja visuomeniniam transportui skirtomis kelio juostomis. Pagalvosime, kaip šitą dalyką sutvarkyti.
- Kaip gelbėsite nuo bankroto autobusų ir troleibusų parkus? Kiek kainuos viešojo transporto bilietai?
- Degalų kainos dabar yra sumažėjusios, todėl įvertinsime šiuos pokyčius ir priimsime sprendimą. Jeigu matysime, kad bilietus reikia branginti, galbūt truputį kainas pakelsime. Jeigu nereikės, pasistengsime išlikti dabartinėje situacijoje.
Manau, kad jeigu bilietai po kelis procentus brangtų kiekvienais metais, žmonėms nebūtų taip skausminga. Tačiau iki šiol bilietai Vilniuje buvo pigiausi visoje Lietuvoje, net ir tada, kai kuras buvo labai brangus. Turime toleruoti ekonomikos dėsnius, o ne juos ignoruoti vadovaudamiesi politiniais sumetimais.
- Ar galime tikėtis permainų miesto šilumos ūkyje? Ar sutinkate, kad vilniečiams reikėtų leisti pasirinkti šildymo būdus?
- Kiek žinau, tas procesas jau vyksta ir gana griežtai. Kažkas atsijungia, kažkas šildosi dujomis. Šilumos ūkio įstatymo revizijos vyksta ir Vyriausybės lygiu, peržiūrimos formulės ir skaičiavimo metodikos.
Mes glaudžiai bendradarbiausime su Vyriausybe, išsakysime savo pastabas ir tie procesai judės teigiama kryptimi.
- Kokia, Jūsų manymu, mieste turėtų būti atliekų surinkimo tvarka, kaip apskaičiuojamas mokestis – pagal buto plotą ar gyventojų skaičių? Galbūt siūlysite dar kitą tvarką?
- Administravimas pagal plotą apima daugiau gyventojų, tačiau reikia įvertinti realiai „pagaminamų“ šiukšlių kiekius. Todėl aš jau anksčiau siūliau įvesti mokesčio „lubas“, nes, tarkime, pensininkų šeima, gyvenanti 75 kv. metrų ploto bute, tikrai „nepagamina“ tiek daug šiukšlių.
Manau, kad prie šio klausimo dar sugrįšime, nes pagrindinis noras yra, kad žmogus mokėtų už tai, kokią paslaugą realiai gauna.
- Ar pritariate atliekų deginimo gamyklos statyboms teritorijoje šalia Gariūnų turgaus?
- Nenorėčiau šios gamyklos sieti būtent su šia teritorija. Pritariu, kad tokia gamykla reikalinga, nes daugelyje šalių atliekos yra deginamos ir gaminama šilumos energija. Taip galima užtikrinti karšto vandens tiekimą visam miestui. Taip pat sumažėja išlaidos šildymui, mažiau teršiama aplinka.
Jeigu paaiškės, kad Vilniuje tokiai gamyklai tinkamiausia vieta yra prie Gariūnų, reikės kalbėtis su Lazdynų gyventojais ir jiems įrodyti, kad tai naudinga.
Pamenu, kaip kažkada žmonės Lazdynuose protestuodami lipo į degalinės statybai iškastą duobę, tačiau dabar degalinių pilna visoje Lietuvoje ir į duobes jau niekas nebelipa.
- Ar pritariate, kad mieste turėtų iškilti daugiau aukštybinių pastatų, kur jie galėtų būti statomi?
- Tas procesas vyksta. Aš manau, kad tam tikroje miesto dalyje statybas turime labai griežtai reglamentuoti – Senamiestyje, Žvėryne, Antakalnyje. Bet yra tokių vietų, kaip Ukmergės kelias, Žirmūnų, Baltupių dalis, miesto pakraščiai, kur aukštybiniai pastatai galėtų atsirasti. Jeigu tik statybų kompanijos norės ten statyti.
Aišku, į tokius klausimus turi atsakyti ir specialistai. Plėtra turi būti darni, turi atsirasti infrastruktūra, pravažiavimai ir keliai, ne tik statomi bokštai.
- Ar pritartumėte gėjų renginiams viešose miesto vietose?
- Dar apie tai negalvojau. Reikėtų pamąstyti. Nei čia labai gerai, nei čia blogai.
Aš esu tolerantiškas žmogus, gerbiu kiekvieną žmogų, asmenybę ir nenorėčiau, kad mes visi būtume pilki, juodi, vienodo ūgio ir vilkėtume vienodus kostiumus. Tie žmonės taip pat turi teisių, tik aš netoleruoju jų afišavimosi, reklamos, kažkokių didelių eitynių ir noro pasirodyti.
- Kaip vertinate vykdomą programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“? Kokį, Jūsų manymu, reikėtų formuoti Vilniaus įvaizdį užsienyje?
- Programa vyksta, tačiau labai gaila, kad ji yra orientuota ne tik į Lietuvą, ne tik į vilniečius, bet ir į užsienį, o dabar praktiškai nėra galimybės užsieniečiams atskristi į Lietuvą. Todėl susidaro įspūdis, kad dalis lėšų bus paleista vėjais. Renginiai įvyks, bet ar mes juos parodysim?
Be to, aš esu už tai, kad po visų renginių Vilniuje kažkas liktų ir mums, kaip ir po visų didelių renginių, olimpiadų miestams lieka pastatai ir objektai.
Koją kišo statybos
49 m. verslininkas V. Navickas yra statybų kompanijos „Euro-Construct“ direktorius. Jis taip pat yra dirbęs bendrovės „Eurokubas“ konsultantu, automobiliais prekiavusios bendrovės „Veda“ vadovu.
1982-1991 m. V. Navickas dirbo Valstybinės autoinspekcijos transporto techninės priežiūros inspektoriumi.
1982 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, inžinierius-mechanikas.
Nuo 2001 m. V. Navickas yra Tėvynės sąjungos Vilniaus miesto skyriaus narys, nuo 2007 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
Vedęs, turi sūnų ir dukrą.
Sostinės savivaldybėje V. Navickas dirba Ekonomikos komitete. Pernai opozicijai pavykus pasiekti laikiną persvarą komitete, jis buvo tapęs komiteto pirmininku, tačiau netrukus valdantieji šią poziciją susigrąžino.
2008 m. pradžioje V. Navicko bendrovė „Euro-Construct“ buvo minima nelegalių statybų skandale, kai statybų rangovai be leidimų pradėjo statyti kotedžus sostinės Žvėryno rajone.
Statybų inspektoriams liepus nugriauti statinius, politikas piktinosi, kad šalyje nepažeidžiant įstatymų esą jokios statybos neįmanoma pradėti, nes savivaldybė laiku neparengia dokumentų.
Kilus skandalui V. Navickas trumpam buvo sustabdęs savo narystę TS frakcijoje.
V. Navicko veiklą svarstė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri, „nesant pagrįstų duomenų, įrodančių, kad tarybos narys V. Navickas nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto“, tyrimą nutraukė.
Etikos sargai rekomendavo V. Navickui „ateityje aktyviais ir aiškiais veiksmais nusišalinti ir nedalyvauti savivaldybėje sprendžiant klausimus, susijusius su UAB „Euro-Construct“ interesais“.
Paklaustas apie Žvėryne statytus kotedžus, verslininkas teigė, esą ši istorija buvusi „tik didelis debesis ir mažai lietaus“
„Mūsų įmonė buvo užsakovė, o vienas rangovas truputį paskubėjo. Mes su juo paskui pasikalbėjome, daugiau užsakymų jis negauna. Kotedžai jau pastatyti ir tvarkingai pardavinėjami. Mūsų įmonei niekas jokių pretenzijų neturi“, - aiškino konservatorius.
Jo teigimu, įmonė šiuo metu naujų objektų nebestato, todėl tapus Vilniaus meru verslo nebūtų sunku atsisakyti.
