Ar palaikys šią TPP frakcijos iniciatyvą, pasakyti kol kas nesiryžta net valdančiosios koalicijos partneriai, nes įtaria, kad "prisikėliečiai" tokiu žingsniu siekia pigios reklamos prieš artėjančius prezidento rinkimus.
Nebūtų panacėja
LŽ kalbintas TPP frakcijos seniūnas Laimontas Dinius prognozavo, kad nutarimo dėl referendumo paskelbimo projektas gali būti svarstomas per kovo 10-ąją prasidėsiančią Seimo pavasario sesiją. Jis prisipažino, kad bendros nuomonės dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo koalicijos partneriai neturi. Paklaustas, kodėl raginama tautos išrinktųjų sumažinti tik dviem dešimtimis, o ne daugiau, L.Dinius teigė, kad "prisikėliečių" siūlomas skaičius yra "optimalus pagal dabar galiojančius įstatymus".
Frakcijos seniūnas užsiminė, kad keisti Konstituciją gali būti mėginama Seime, ir jei tik nepavyks to padaryti, bus pasiūlytas referendumas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma LŽ teigė, kad kol kas frakcija neturi nuomonės šiuo klausimu. "Asmeniškai gal ir pritarčiau tokiam mažinimui. Tačiau tai tikrai nėra panacėja, galinti ką nors stebuklingai valstybėje pakeisti", - sakė konservatorius. Jis taip pat abejojo, ar siūlomas parlamentarų skaičiaus mažinimas leistų sutaupyti nemenką pinigų sumą. "Gal tai būtų apie 10 mln. litų", - svarstė J.Razma. Tam tikrų abejonių jam kelia "prisikėliečių" siūlymas rengti minėtą referendumą kartu su antruoju šalies vadovo rinkimų turu. Žinant, kad juose dalyvaus ir TPP kandidatas, anot konservatoriaus, kyla klausimas - ar tai tikrai nuoširdus ir apgalvotas siūlymas, ar tik rinkimų kampanijos dalis. "Tai prideda šiek tiek skepticizmo", - prisipažino J.Razma.
Mažinti reikia
Tuo, kad Seimo narių šiuo metu yra per daug, įsitikinusi ir partijos "Tvarka ir teisingumas" (TT) frakcija. Skirtumas tik toks, kad mažinti tautos išrinktųjų skaičių "tvarkiečiai" siūlytų kur kas drastiškiau - iki 71. "Tai būtų logiška. Yra 71 vienmandatė rinkimų apygarda, tiek galėtų būti ir tautos atstovų", - LŽ sakė TT frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. Jis tikino sieksiąs, kad priimant nutarimą dėl referendumo būtų atsižvelgta į šią nuomonę. Politikas taip pat mano, kad keisti Konstituciją ir mažinti parlamentarų skaičių būtų galima nerengiant referendumo.
Pasak Darbo partijos frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio, frakcija iš esmės pritaria Seimo narių skaičiaus mažinimui, tačiau mano, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas rimtai ir kompleksiškai. "Automatiškas sumažinimas pats savaime nėra joks gėris. Turi būti atsižvelgta į daugelį kitų aspektų", - pabrėžė jis. V.Gapšys abejojo forsuojamo referendumo nauda. "Gali būti, kad jis atsieis brangiau, nei pavyks sutaupyti lėšų sumažinus Seimo narių skaičių", - svarstė jis.
Įžvelgia kitų tikslų
"Neabejotina, kad Seimo pirmininkas, savo partijos iškeltas kandidatu į prezidentus, pateiks daugiau populistinių siūlymų. Toks yra jų planas. Mes neremsime jokių populistinių ir propagandinių rinkimų kampanijai skirtų iniciatyvų", - lakoniškai siūlymą dėl Seimo narių sumažinimo įvertino Seimo opozicijos bei socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas.
TPP iniciatyva abejoja ir valdantieji liberalcentristai. "Matau ir teigiamų, ir neigiamų niuansų. Tačiau bijau, kad panašūs siūlymai artėjant rinkimams peršami turint tam tikrų tikslų. Apskritai nepritariu populistinėms idėjoms", - LŽ sakė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Žilvinas Šilgalis.
Jo nuomone, "jog viskas siūta baltais siūlais" rodo ir tai, kad iniciatoriai skuba referendumą rengti kartu su rinkimais. "Žinoma, žmonėms patiks siūlymas mažinti esančiųjų valdžioje skaičių. Tačiau politikai turi mąstyti plačiau", - įsitikinęs Ž.Šilgalis.
Reikėtų daugiau milijonų
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, kad laiko surengti referendumą dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo kartu su antruoju prezidento rinkimų turu dar yra.
"1996 metais, prieš pat rinkimus, buvo sumanyti net trys referendumai, tik naudos iš to jokios nebuvo", - sakė vyriausiasis rinkimų prievaizdas.
Pasak VRK vadovo, brangiausiai referendumas kainuotų, jei būtų rengiamas atskirai - apie 18-20 mln. litų. Kartu su kitais rinkimais jis atsieitų kur kas pigiau. Brangiausiai kainuotų rinkimų komisijų narių, kurių krūvis gerokai padidėtų, darbas. Z.Vaigauskas prognozuoja, kad vien referendumui prireiktų apie 2,5-3 mln. litų.
Gegužę ir birželį vyksiantys prezidento bei EP narių rinkimai kainuos dukart brangiau nei prieš 5 metus. 2004-aisiais šalies vadovo ir europarlamentarų rinkimai biudžetui atsiėjo apie 18 mln. litų, šiemet šiam tikslui iš biudžeto atseikėta 36,5 mln. litų. Pernykščiams Seimo rinkimams užteko 26,3 mln. litų.