Sprendimą, kuriam valdybos nariai pritarė vienbalsiai, dar turės patvirtinti partijos taryba. Jos posėdis vyks kovo 7 d.
Klausiamas, kaip vertina savo galimybes rinkimuose, A. Zuokas sakė, kad „reikia matyti kontekstą“. Kai kurie esą palaiko jo kandidatūrą, o kai kurie „labai nenorėtų, kad tapčiau prezidentu“. Anot LiCS vadovo, prezidento postas yra itin svarbus, ypač šiuo ekonomiškai sunkiu laikotarpiu, todėl jį turėtų užimti tikras lyderis.
„Gyvenime niekada nieko nesu planavęs ar siekęs. Ir meru tapti neplanavau, bet taip išėjo. Rinkimai nebuvo mano planų ar norų reikalas. Partijos kolegos aiškiai pabrėžė atsakomybę ir kad norėtų šiuo sudėtingu laikotarpiu mane matyti kandidatu“, - kalbėjo A. Zuokas.
Anksčiau jis yra teigęs, kad mielai imtųsi premjero pareigų.
LiCS pirmininko teigimu, kol kas anksti kalbėti, kaip partija elgtųsi, jei jis nuspręstų nekandidatuoti – ieškotų kito pretendento savo gretose ar remtų kitos politinės jėgos atstovą.
A. Zuokas gimė 1968 m. vasario 21 d. 1998 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. Įstojęs į universitetą, bet dar nepradėjęs studijuoti kaip „Sąjūdžio žinių“ korespondentas iškeliavo į Abchaziją, kur prasidėjo konfliktas su Gruzijos valdžia, vyko į kitas neramumų vietas regione, pradėjo bendradarbiauti su „Independent Television News LTD“. Vėliau pateko į Iraką, o pučo Maskvoje metu dirbo WTN naujienų agentūroje.
Grįžęs į Lietuvą įkūrė Baltijos naujienų agentūrą, kuri rengdavo televizijos naujienas apie įvykius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, užsiėmė reklamos, dizaino ir vaizdo produkcijos gamyba. Kiek vėliau pradėjo konsultuoti užsienio kompanijas, norinčias imtis veiklos Lietuvoje.
1996-aisiais dalyvavo Valdo Adamkaus prezidento rinkimų kampanijoje, kitais metais įsteigė viešąją įstaigą Užupio fondas.
1999 m. įstojo į Liberalų sąjungą, o 2003 m. buvo išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininku. 2000 m. rudenį A. Zuokas buvo pirmą kartą tapo Vilniaus miesto meru.
Vėlesnis bandymas tapti meru ir užgriuvę kaltinimai bandymu papirkti sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą įtraukė A. Zuoką į teismų maratoną. Vilniaus apygardos teismas skyrė jam 12,5 tūkst. Lt baudą už tai, kad organizavo pasikėsinimą papirkti savo partijos kolegą siūlydamas darbą.
A. Zuokas buvo atsidūręs ir skandalo dėl vadinamosios bendrovės „Rubicon“ „juodosios buhalterijos“ byloje. Prieš daugiau nei trejus metus Seimas pritarė specialios komisijos išvadai, kad politikas ir „juodojoje buhalterijoje“ minimas „abonentas“, neva gaudavęs iš bendrovės nemažas sumas, yra tas pats asmuo.
Liberalcentristas su žmona Agne augina sūnų Domantą ir dukras Gabrielę bei Emiliją.
Oficialiai savo kandidatus prezidento rinkimuose yra iškėlusios tik valdančioji Tautos prisikėlimo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“. Pirmoji patvirtino savo lyderio, Seimo pirmininko Arūno Valinsko kandidatūrą, antroji – parlamentinės frakcijos seniūno Valentino Mazuronio.
Ambicijų dalyvauti rinkimuose pareiškė turintys europarlamentarai konservatorė-krikdemė Laima Andrikienė ir „darbietis“ Šarūnas Birutis, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, Klaipėdos notarė Vilma Juostė, leidėjas Algirdas Pilvelis, buvęs Seimo narys Algimantas Matulevičius.