Ryšių su visuomene konsultantas Liutauras Ulevičius skiria penkis pagrindinius politikoje dalyvaujančių moterų tipus – „blogąją policininkę“, „pilkąją kardinolę“, „motinišką“ globėją, tiesiog žvaigždę bei ekspertę-akademikę. Pašnekovo nuomone, prezidento rinkimų favorite laikoma eurokomisarė Dalia Grybauskaitė gali būti priskiriama iš dalies „blogosios policininkės“, iš dalies ekspertės-akademikės tipui, mat yra puiki savo srities ekspertė bei nevengdavo griežtai kritikuoti socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovauto ministrų kabineto.
„Yra geras ir blogas policininkas. Pastarasis yra ne koks korumpuotas policininkas, bet tiesiog piktas – darydamas teisingą darbą yra piktas, griežtas. Iš dalies šias savybes galima priskirti D. Grybauskaitei tuo aspektu, kiek ji čia atvažiavusi į Lietuvą vis kritikuodavo. Kritikos elementas pakankamai aiškus ir tas griežtumas asocijuojasi su tam tikra agresija“, - DELFI sakė ryšių su visuomene specialistas.
Šiam moterų politikių arba pareigūnių tipui L. Ulevičius priskiria ir krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę bei valstybės kontrolierę Rasą Budbergytę, kurias apibūdina kaip „aštrias“ ir „argumentuotai kritiškas“ moteris. Pasak ryšių su visuomene eksperto, iš „blogosios policininkės“ geros žinios laukti neverta – tai politikės, kurios yra linkusios kritikuoti, tačiau kritika visuomet būna aiškiai pagrįsta, netuščia.
V.Blinkevičiūtė – „pensininkų“ globėja
Socialdemokratę, buvusią socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę ryšių su visuomene specialistas priskiria „motiniškos“ globėjos tipui, kuri rūpinasi pensininkais, ikimokyklinukais ir kitomis pažeidžiamomis visuomenės grupėmis.
Tam pačiam moters-politikės ar pareigūnės tipui jis priskiria ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę bei valstiečių liaudininkų garbės pirmininkę, buvusią žemės ūkio ministrę Kazimirą Prunskienę, kuri, pasak L. Ulevičiaus, yra tapusi lyg ūkininkų globėja.
Ryšių su visuomene eksperto tvirtinimu, šiam tipui priskiriamos politikės turi ne mažesnes galimybes sulaukti visuomenės palaikymo nei „blogosios policininkės“. Kaip pavyzdį L. Ulevičius pateikia V. Blinkevičiūtę, kuri, jo nuomone, prezidento rinkimuose galėjo sudaryti rimtą opoziciją griežtajai D. Grybauskaitei.
Ekspertės, žvaigždės ir „pilkosios kardinolės“
Kaip jau minėta, D. Grybauskaitė iš dalies gali būti priskiriama ir eksperčių-akademikių tipui, nes šio tipo politikės ar pareigūnės puikiai išmano savo veiklos sritį ir nėra linkusios veltis į politines batalijas, regzti intrigų ar ieškoti užnugario.
Šias savybes eurokomisarė parodo tiek laikysena, tiek žodžiais: „Klanai turėtų bijoti. Manęs niekas nevaldys, esu nepriklausoma ir būsiu tokia. Darysiu tik tuos sprendimus, kuriuos tuo metu manysiu esant būtinus ir neišvengiamus", - Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ sakė D. Grybauskaitė.
Prie eksperčių-akademikių L. Ulevičius dar priskiria buvusią Seimo narę Aušrinę Mariją Pavilionienę, Finansų ministerijos sekretorę Ingridą Šimonytę, buvusią Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkę Violetą Latvienę.
„Pilkosios kardinolės“, anot pašnekovo, skirtingai nei jau apibūdintų tipų politikės ar pareigūnės, pasižymi „minkštomis“ savybėmis, puikiai bendrauja, tačiau viešumoje matomos rečiau, mat veikia užkulisiuose.
Prie tokių politikių L. Ulevičius priskiria socialdemokratę, parlamentarę Mildą Petrauskienę, „darbietę“, Seimo narę Loretą Graužinienę, iš dalies socdemų patriarcho žmoną Kristiną Brazauskienę bei dar vieną socialdemokratę, praėjusiame Seime ėjusią frakcijos seniūnės pareigas Ireną Šiaulienę.
Penktajam – žvaigždės – tipui, L. Ulevičiaus nuomone, atstovauja visos politikės arba šioje srityje veikiančios moterys, kurios turi „šarmo“ savaime. Šioms moterims negalima priskirti jokių unifikuotų savybių, tačiau jos dažnai būna dėmesio centre. Žvaigždėmis ryšių su visuomene ekspertas laiko Seimo narę „tvarkietę“ Oną Valiukevičiūtę, buvusią švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę, europarlamentarę Oną Juknevičienę bei nušalintojo prezidento Rolandos Pakso žmoną Laimą Paksienę.
A.Tereškinas: Lietuvoje daugiau pasiekia geležinės ledi
Kultūrologas, eseistas Artūras Tereškinas sako pastebėjęs tendenciją, jog Lietuvos politikoje daugiau pasiekia geležinės ledi įvaizdį turinčios politikės, kurios pasižymi tam tikromis tradiciškai vyrams priskiriamomis savybėmis – griežtumu, konkretumu, užsispyrimu, tam tikru agresyvumu.
„Tos, kurios yra ką nors nuveikusios politikoje, dažniau būna vyriškos arba elgiasi vyriškai - tai yra atstovauja kieto arba geležinės ledi įvaizdį – pradedant K. Prunskiene baigiant D. Grybauskaite“, - DELFI sakė A. Tereškinas.
D. Grybauskaitę pašnekovas apibūdina kaip kapotais sakiniais šnekančią, lakonišką bei griežtą politikę. Buvusiai Seimo narei M. A. Pavilionienei kultūrologas priskiria kategoriškumą. Pasak jo, tradiciškai tai suvokiama kaip vyriškos, o ne moteriškos savybės, tad su jomis tokioms politikėms lengviau prasiskinti kelią vyrų sfera laikomoje srityje.
„Politika stereotipiškai yra vyrų sfera ir moterys, norėdamos ką nors pasiekti, turi prisitaikyti prie šiai sričiai įprastų elgesio modelių, judesių, kalbos manieros. Kitaip, jų nelaiko rimtomis politikėmis, sako „Ai, čia išsidažiusi, išsipuošusi“, - sakė A. Tereškinas ir pateikė liberalės Dalios Teišerskytės pavyzdį, kurią kaip vertinimo komisijos narę galima dažnai išvysti muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai“.
DELFI primena, kad į dabartinį Seimą išrinktos 26 politikės, kai parlamente yra 141 vieta. Užpernai į savivaldybių tarybas išrinktos moterys sudaro 22 proc. visų deputatų.
Daugiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Švedijoje - moterys sudaro 47 proc. nacionalinio parlamento narių, Suomijoje - 42, Nyderlanduose - 39, Danijoje - 38, Ispanijoje - 36 proc.. Mažiausia moterų dalis parlamentuose yra Rumunijoje ir Vengrijoje - po 11 proc.