Į teismą pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) priimto sprendimo išduoti D. Grybauskaitei rinkėjų parašų rinkimo lapus. L. Ragauskis pareiškė, esą toks sprendimas pažeidžia jo teisę dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus.
Anot pareiškėjo, pretendentė į prezidentus pastaruosius trejus metus, kaip reikalauja Konstitucija, faktiškai nuolat negyveno Lietuvoje ir yra susijusi priesaika bei pasižadėjimu su Europos Bendrijomis.
Kaip nurodoma LVAT nutartyje, Lietuvos teisė nenumato galimybės bet kuriam asmeniui ginčyti bet kurį valstybėje priimtą sprendimą. Prezidento rinkimų įstatymas numato, jog VRK sprendimus gali apskųsti partijos, iškėlusios kandidatus, ir kandidatų patikėtiniai. Bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teigimu, pareiškėjas nėra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę skųsti VRK sprendimus.
LVAT taip pat konstatavo, jog net jei pareiškėjas turėtų tokią teisę, jis praleido terminą skundui paduoti. VRK sprendimai gali būti apskųsti LVAT ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas šį skundo padavimo terminą praleido aštuoniomis dienomis.
Ši nutartis yra neskundžiama.
Ar D. Grybauskaitė gali kandidatuoti prezidento rinkimuose, pernai gruodį suabejojo Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas. Jo manymu, eurokomisarė jau keletą metų negyvena Lietuvoje, todėl kandidatuodama esą pažeistų Konstituciją.
Konstitucijos 78 straipsnyje teigiama: „Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.“ „Tuo tarpu viešai žinoma, kad komisarė gyvena ir dirba Briuselyje“, - pažymėjo teisininkas.
D. Grybauskaitės kabineto narė Rima Kaziliūnienė tuomet DELFI teigė, jog eurokomisarės gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, ji nėra deklaravusi išvykimo. „Komisarė yra išvykusi diplomato statusu, deleguota į Europos Komisiją Vyriausybės nutarimu, o ne emigravusi, be to, neturi nuosavybės ar ekonominių interesų Belgijoje“, - pažymėjo R. Kaziliūnienė.
Anksčiau L. Ragauskis yra piktinęsis, kad turi mokėti užstatą, norėdamas kandidatuoti rinkimuose į Seimą.
Be to, jis su bendraminčiais siekė, kad į Seimą atskiru sąrašu galėtų kandidatuoti ir į partijų sąrašus neįtraukti piliečiai. Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad draudimas piliečiams kelti kandidatus į Seimą daugiamandatėje apygardoje neprieštarauja Konstitucijai.
Tačiau KT pripažino, jog analogiška nuostata, galiojanti savivaldos rinkimams, prieštarauja Konstitucijai. Tik proporcinė savivaldos rinkimų sistemaa esą nesudaro galimybės gyventojams patekti į tarybas nebūnant partijų sąrašuose.