„Pirmiausia noriu padėkoti už „dovaną“, kadangi po šios rezoliucijos priėmimo mano būsimas susitikimas su Kinijos užsienio reikalų ministru kitą savaitę Europos Sąjungos ir Azijos užsienio reikalų ministrų pasitarime tikrai praturtėjo. Nebuvo numatyta – teks geriau pasiruošti užtikrinant, kad mūsų vieningos Kinijos pripažinimo politika būtų solidariai vykdoma balansuojant su mūsų vertybine politika Tibeto atžvilgiu“, - iš tribūnos juokdamasis pareiškė V. Ušackas.
Tiesa, po šių ministro žodžių Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas paprašė naujo balsavimo, po kurio paaiškėjo, kad kelių balsų skirtumu rezoliucijai pritarta vis tik nebuvo. Tai lėmė konservatorių-krikdemų frakcijos narių pasipiktinimą, kad Lietuva savo užsienio politikoje visiškai nepaiso vertybių.
Socdemai susirūpino Vilniuje įvyksiančiu renginiu
Rezoliucijoje, dėl kurios ketvirtadienį Seime kilo diskusija, pažymima, jog Tibeto tauta neturi galimybės laisvai gyventi savoje valstybėje, turėti savo valdžią, puoselėti savo unikalią kultūrą, kad Tibete sistemingai ir šiurkščiai yra paminamos prigimtinės žmogaus teisės į gyvybę, laisvę, apsaugą nuo kankinimų, tikėjimo, saviraiškos ir asociacijų laisvės.
Nors joje neminima „autonomijos“ sąvoka, o Kinija raginama pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities, tačiau dokumente teigiama kad „susiklosčiusiomis sąlygomis Dharamsaloje reziduojantis (...) Dalai Lama, Tibeto parlamentas ir vyriausybė tremtyje yra tikroji Tibeto tautos atstovybė“.
„Tibete yra pastoviai pažeidinėjamos žmogaus teisės, dėl to pasisakė ne viena tarptautinė juristų komisija. Keletas skaičių: per šiuos metus Tibete žuvo 20 proc. gyventojų. Nukankinta beveik 93 tūkst., kovose ir sukilimuose žuvo 432 tūkst., mirties bausme nuteisti 163 tūkst., iš bado mirė 343 tūkst., nepakėlė pažeminimo, nusižudė per 9 tūkst., mirė kalėjimuose ir sunkiųjų darbų kalėjimuose – 173 tūkst. Iš viso tai yra 1,2 mln.“, - pristatydama rezoliucija sakė liberalė Dalia Kuodytė.
Tačiau opoziciniai socialdemokratai į skaičius nereagavo, jie norėjo gauti susisiekimo ir užsienio reikalų ministrų vertinimus, ar tokios rezoliucijos priėmimas nepakenks Lietuvos ir Kinijos santykiams bei ar nesužlugdys rugsėjį įvyksiančio Eurazijos transporto ministrų susitikimo Vilniuje.
Socialdemokrato Gedimino Kirkilo teigimu, Kinija yra svarbiausia šio susitikimo dalyvė ir rėmėja, o Kinijos ambasadorius išsakė, kad jo šalis renginį ignoruos, jeigu Lietuva priims rezoliuciją dėl Tibeto.
Dėl rezoliucijos balsuota triskart
Konservatoriai-krikdemai savo ruožtu prieštaravo kairiesiems, kad Lietuva, būdama maža šalis, privalo vadovautis vertybėmis, o ne pragmatiniais interesais.
„Čia klausimas ne tik apie Tibetą, <...> čia klausimas apie mūsų vertybes. Jeigu šių vertybių pasaulio tautos nebūtų pripažinę, gynę, mūsų kelias į nepriklausomybę, ko gero, būtų buvęs žymiai ilgesnis. Argumentus, kuriuos girdime iš kairės, mums irgi sakė: „Ne, ne, nereikia remti Baltijos šalių kovos dėl nepriklausomybės, kad tik nepakenktume geriems santykiams su Rusija ir ekonominei naudai“, - balsuoti už rezoliuciją agitavo konservatorius-krikdemas Mantas Adomėnas.
Susikirtus nuomonėms balsavimas dėl rezoliucijos priėmimo buvo kartotas kelis kartus: pirmuoju ir antruoju balsavimais rezoliucijai minimaliu skirtumu buvo pritarta, o trečiuoju ne, mat „už“ balsavo tik 40 Seimo narių, 18 – buvo „prieš“ ir 29 parlamentarai susilaikė.
Tačiau užsienio reikalų ministras prie tribūnos Seime atėjo dar prieš trečią balsavimą ir ironiškai padėkojo parlamentarams už „dovaną“ – tai yra už tai, kad teks aiškintis su Kinijos diplomatijos vadovu. Ši ironija sukėlė konservatorių-krikdemų pasipiktinimą.
„Šis elgesys salėje moraliai buvo konformistinis ir jūsų elgesys, gerbiamas ministre, neužėmė tų mūsų Tėvynės sąjungos vertybinių pareiškimų, kuriuos mes deklaravome“, - piktinosi Emanuelis Zingeris.
„Nėra abejonės, kad dabar dalis konservatorių pademonstravo, jog jie eina prieš Vyriausybės programą. Pabrėžiu. Jeigu jūs pavartytumėt Vyriausybės programą, jūs nustebtumėt, kad užsienio politikos srityje jūs padarėte demaršą savo pačių Vyriausybės programai, tuo pačiu ir savo užsienio reikalų ministrui. Jūs išreiškėte nepasitikėjimą užsienio reikalų ministrui“, - džiugesio neslėpė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.