„Šalies bibliotekų istorijoje to dar nebuvo. Šiemet nesukomplektavus knygų ir leidinių, liks „baltos dėmės“. Tai akibrokštas bibliotekoms ir dovana skaitytojams Lietuvos tūkstantmečio minėjimo proga“, – teigia priblokšti bibliotekininkai.
Pakvietė skaityti senų knygų
Apie Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginius ateities kartos sužinos tik iš privačių periodikos komplektų – jų bibliotekose neberas. Kultūros ministerija nusprendė, kad bibliotekos gali apsieiti ir be periodinių leidinių, ir be naujų spaudinių.
Iš šių metų biudžete naujų spaudinių ir periodinių leidinių komplektavimui numatytų 8,7 mln. litų, nepasitarus su bibliotekininkų organizacijomis, nurėžta 7 mln. Lt. Gali būti, kad Kultūros ministerijos užmojai būtų buvę dar didesni, tačiau 1,7 mln. litų bibliotekos spėjo panaudoti per pirmąjį šių metų ketvirtį.
Pasak kultūros ministro R. Vilkaičio, mažinant išlaidas nepaliestos svarbiausios Kultūros ministerijos programos – Valdovų rūmai ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. O štai prieš knygas užsimota iš peties. Tačiau kultūros ministrui neatrodo, kad dėl to būtų kam nors skriauda. Jis žurnalistams pareiškė, kad dar neperskaitytos senos knygos, ir pakvietė visus į bibliotekas.
Gali užsisukti teismų karuselė
Jau atėmus finansavimą buvo susigriebta, kad gali užsisukti teismų karuselė. Mat dėl lėšų karpymo neperspėtos bibliotekos, su knygų tiekėjais pasirašiusios metines sutartis, ir toliau užsakinėjo leidinius. Netekusios finansavimo bibliotekos įsiskolino.
Matyt, suskaičiavus šias skolas, Kultūros ministerija iš savo asignavimų įpareigota surasti 1,5 mln. litų šalies bibliotekoms.
Pasak Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko Petro Zurlio, jeigu nebūtų padengtos skolos, bibliotekos būtų priverstos kreiptis į teismus. Kultūros ministerija dėl nutraukto finansavimo nei raštu, nei žodžiu neinformavo bibliotekų, kurios turi sutarčių ir įsipareigojimų.
Atėmė didžiąją lėšų dalį
„Mes suprantame, kad sunkmečiu mažinamos lėšos. Bet nesuprantame, kodėl reikia nubraukti net apie 80 proc. finansavimo. Nesukomplektavus spaudinių, bus padaryta nepataisoma žala bibliotekoms“, – sakė P.Zurlys.
Pasak Bibliotekininkų draugijos pirmininko, fondų komplektavimas – nevienadienis dalykas. Šiandien neužpildžius bibliotekų lentynų, ateityje skaitytojams nebegalima bus išduoti reikiamų knygų, o 2009 metų periodinių leidinių aplankai bus tušti. Nebent bibliotekininkai užrašys, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė kartu su kultūros ministru R.Vilkaičiu uždraudė bibliotekoms prenumeruoti spaudą.
„Tokio drastiško žingsnio nesiėmė net tos šalys, kuriose ekonominė krizė gilesnė. Štai latviai sumažino labai nedaug lėšų spaudiniams įsigyti, o iš mūsų atėmė beveik viską“, – apmaudavo P.Zurlys.
Pasak Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkės Rimos Maselytės, biblioteka be naujų knygų tampa bevertė. „Sunku net įsivaizduoti, kad dabar gyventojams gali būti neprieinamos naujos knygos, periodika. Nemokytą žmogų labai lengva valdyti. Nesinorėtų galvoti, kad tokiais sprendimais siekiama kitų tikslų“, – samprotavo R.Maselytė.
Politikai užsimojo pamokyti bibliotekininkus
Bibliotekininkus glumina politikų pamokymai, ką ir kaip reikia komplektuoti. Kultūros ministras R.Vilkaitis žadėjo atlikti tyrimą, kaip bibliotekos atrenka ir perka knygas, ar visos jos reikalingos.
„Tokie samprotavimai dėl knygų pasirinkimo prilygsta pamokymui, kaip gydytojui geriau gydyti, o mokytojui mokyti mokinius“, – piktinosi P.Zurlys.
Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė, Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė R.Maselytė tvirtino, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo įsigyta tik pačių būtiniausių knygų.
„Tame sąraše meilės romanų nėra. Besimokančiam jaunimui reikia tęstinių mokslinių leidinių, nemaža dalis skaitytojų prašo laikraščių, žurnalų“, – kultūros ministro kalbos apie komplektavimo proceso kontroliavimą pribloškė R.Maselytę.
Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė pastebėjo, kad bibliotekininkai susirūpinę ne dėl savo kišenės, o dėl skaitytojų teisės nemokamai šviestis.
„Mes – kaip don kichotai. Kai šiandien kaunamasi dėl postų ir milijonų, bibliotekininkai kovoja dėl skaitytojų teisių. Tai nešiuolaikiška elgsena“, – kalbėjo R.Maselytė.