L.Bielinis: politika − ne Gariūnai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Lauras Bielinis, vertindamas partijų reakciją į pastaruoju metu nuskambančius politikų nusižengimus, teigė regintis tik simbolinį tokių politikų pasmerkimą.
L. Bielinio nuomone, partijos turėtų suvokti, kad menka ar simbolinė reakcija į kolegų paklydimus žemina visos organizacijos autoritetą, kuris ir šiaip Lietuvoje menkas, mat politinės partijos ne vienerius metus išlieka nepatikimiausių institucijų sąrašo lyderės.
„Partijose dirbantys žmonės turi suvokti, kad jie ne Gariūnų turguje yra. Reikia suprasti savo atsakomybę prieš visuomenę“, - pridūrė mokslininkas.
Pavyzdžiu politologas pasitelkė konservatorių-krikdemų parlamentaro Egidijaus Vareikio atvejį, kai pastarasis neblaivus buvo sulaikytas prie vairo, tačiau iš partiečių nesusilaukė jokių sankcijų, o neviešai net džiaugėsi, kad prieš Seimo rinkimus gavo daug reklamos.
„Imkime E. Vareikio atvejį. Jis juk priklauso Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). O ką tai reiškia? Krikdemai visada pasisako už blaivią visuomenę ir panašiai. Ir aš jiems pritariu! Aš pritariu alkoholio vartojimo mažinimo politikai, apie kurią kalba šios partijos atstovai, bet vien tik kalbėjimo negana, reikia tą rodyti savo elgsena“, - svarstė L. Bielinis.
Iki galo realizuota teisė – neteisinga?
Politologo tvirtinimu, visuomenė turi jausti, kad prasižengėliai politinėje arenoje nėra toleruojami, ir svarbiausia čia ne tiek teisė, kiek teisingumas.
Tarkime, liberalas G. Navaitis parlamentinei veiklai skiriamas lėšas servizams bei kelionėms taksi leido teisėtai ir tarsi etiškai, mat nei Seimo Etikos ir procedūrų komisija, nei kita institucija nėra priėmusi priešingo sprendimo. Pats politikas savo kaltės taip pat nepripažįsta, tačiau patyręs kai kurių kolegų bei žiniasklaidos kritiką nutarė nebesinaudoti parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis, o dalį anksčiau išleistų pinigų ketina grąžinti iš asmeninių lėšų.
Į panašią situaciją pateko ir „prisikėliečių“ deleguotas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, kuris už reprezentacijai skiriamas lėšas pirko kostiumą ir batus. Partija į tai nereagavo niekaip, skeptišką nuomonę apie tokius pirkinius išreiškė tik premjeras Andrius Kubilius, mat teisei ministras lyg ir nenusižengė. Tačiau L. Bielinio nuomone, iki galo realizuota teisė nėra teisinga.
„Įstatymai formalizuoja mūsų santykius, bet jeigu mes gyventume vien tik pagal formalius santykius, mes būtume nedora visuomenė. Reali visuomenė funkcionuoja kitaip: ji tampa vienas kitą suprantančių žmonių visuma, kai žmonės jaučia elgsenos ir požiūrio niuansus, kurie teisėje niekaip neapibrėžiami“, - sakė L. Bielinis.
S.Muravjovas: politikai turi rodyti pavyzdį
Pasaulinės nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) vadovo Sergejaus Muravjovo teigimu, politikai visuomenei turėtų rodyti etiškos elgsenos pavyzdį, o politinių partijų užduotis – užtikrinti, kad visi jų nariai elgtųsi tinkamai.
Pasak S. Muravjovo, visuomenės apklausose regimas gyventojų nepasitikėjimą politikais, partijomis bei Seimu, atskleidžia vienintelį dalyką: žmonės mano, kad, palyginus su kitais visuomenės nariais, politikai yra nebaudžiami arba baudžiami per menkai. „Seimo nariai turi suvokti, kad jie yra tautos lyderiai ir tauta žiūri į juos, seka iš paskos bei mano, kad jeigu parlamentarai elgiasi vienaip, tai galbūt ir jiems galima taip elgtis“, - DELFI sakė TILS vadovas.
Pašnekovo teigimu, matydami, kaip reaguojama į politikų nusižengimus, žmonės daro paprastą išvadą – kad Lietuvoje vyrauja nebaudžiamumas tiems, kas užima aukštas pareigas. Tai sąlygoja neteisingumo jausmą, nepasitikėjimą institucijomis ir valstybe apskritai.
„Mes nekalbame apie kažkokį atskirą reglamentavimą, tie patys žmonės savanoriškai turėtų pradėti keistis. Pavyzdžiui, kai kalbame apie Seimo narių parlamentines išlaidas, mano supratimu, nėra nieko paprasčiau kaip imti ir paviešinti viską vien dėl to, kad nenoras tą padaryti iškart regimas kaip tam tikras neskaidrumas“, - teigė S. Muravjovas.
Bausti paliekama rinkėjams
Politikams nusikaltus arba pasielgus neetiškai, politinės partijos sankcijų taikymą dažnai palieka rinkėjams – esą jeigu žmonės manys, kad politiko elgesys netinkamas, per rinkimus jo tiesiog neišrinks.
Taip buvo pasielgta E. Vareikio atveju: konservatorius-krikdemas net ir po incidento lygiomis teisėmis dalyvavo Seimo rinkimuose tiek partijos sąraše, tiek vienmandatėje Šiaulių Aušros rinkimų apygardoje.
Išbraukti iš partijos kandidatų sąrašo politiko nebuvo galima remiantis įstatymo raide, tuo metu vienmandatė apygarda politikui palikta todėl, kad nenorėta suteikti lengvos pergalės kitam kandidatui. Ir nors rinkėjai vienmandatėje apygardoje E. Vareikiui tarė „ne“, tačiau į Seimą jis pateko pagal partijos sąrašą.
Kiek kitoks likimas teko socialdemokratui Gintautui Mikolaičiui, kuris galimai neblaivus šlaistėsi Seime. Socdemai politikui iš pradžių pareiškė tik papeikimą, tačiau atėjus parlamento rinkimams išbraukė ir partijos kandidatų sąrašo ir neskyrė vienmandatės rinkimų apygardos. G. Mikolaitis tuomet į Seimą bandė patekti kaip savarankiškas kandidatas, tačiau rinkimus pralaimėjo ir parlamentaru netapo.